Dažnai FB grupėse mirguliuoja klausimas, kur investuoti pinigus. Be patyčių, tarp atsakymų galima rasti ir keletą plačiai paplitusių investavimo strategijų, tokių kaip pasyvus investavimas į S&P500 akcijų indeksą.

Iš karto atsiprašysiu dėl supaprastintų pavyzdžių, kurie prasilenkia su akademiniais kanonais. Čia nėra akademinė paskaita magistrantams. Straipsnis skirtas įgalinti paprastą žmogų savarankiškai daryti investicinius sprendimus. Tikslumas detalėms, tik atitolintų nuo šio tikslo.

Kas yra S&P 500 akcijų indeksas?

S&P 500 tai iš 500 didžiausių JAV kompanijų (tokių kaip Apple, Coca Cola, Adobe, Amazon, Boeing ir tt.) akcijų sudarytas investicinis krepšelis. S&P 500 indekso pokytis priklauso nuo to, kaip sekasi šį indeksą sudarančių įmonių akcijoms.

Supaprastintas pavyzdys: jeigu Apple, Coca Cola, Adobe, Amazon, Boeing kaina per dieną pakiltų po 10%, o likusių 495 įmonių akcijų kainą liktų nepakitusi, tuomet S&P 500 indekso kaina pakiltų 0.1 % = (5 įmonės x10% +495 įmonės x 0%) / 500 įmonių. Realiai indeksai sudaromi atsižvelgiant į kompanijų vertę, tačiau paprastumo dėlei, manau, šis pavyzdys pakankamai aiškiai atskleidžia indekso esmę.

Kodėl investuoti į S&P 500 indekso fondus

Yra keletas pagrindinių priežasčių, kodėl investuotojai renkasi S&P 500 indekso fondus:

  • Investuojant į S&P 500 indekso fondus, nereikia galvoti, kurios akcijos, brangs, kurios pigs. Investuoji iš karto į visas 500 akcijų ir nesuki galvos. Toks pasyvus investavimas yra ganėtinai sėkmingas, nes kaip rodo begalės mokslinių tyrimų, pasyvus investavimas į S&P 500 indekso fondą yra pelningesnis, nei investavimas į aktyviai valdomus investicinius fondus, bandančius uždirbti daugiau nei S&P 500 indeksas.
  • Kadangi skirtingų įmonių akcijos brangsta ir pinga skirtingu metu, todėl investuojant į 500 įmonių vienu metu, galima išvengti pavienių akcijų vertės svyravimų. Vienos įmonės brangsta, kitos pinga, investuodami į S&P 500 indeksą jūs uždirbate 500 akcijų kainos pokyčio vidurkį.
  • S&P 500 yra diversifikuotas tarp įvairių pramonės sektorių. Jeigu vienoms pramonės šakoms nesiseka ir jų akcijos pinga, tikėtina, kad kitiems S&P 500 sektoriams sekasi puikiai ir jų akcijos brangsta.
  • S&P 500 sudarytas iš 500 didžiausių JAV kompanijų. Didelės kompanijos yra stabilesnės/ saugesnės nei mažos įmonės, todėl mažiau rizikingos. Kitaip tariant S&P 500 akcijų indekso rizika (kainos svyravimai) yra mažesni nei iš mažų įmonių akcijų sudarytų investicinių fondų.
  • JAV yra didžiausia ekonomika pasaulyje ir pasaulio ekonomikos variklis.
  • S&P 500 paprastai moka 1-3% dividendų per metus.
  • Nuo 1927 m S&P 500 indeksas vidutiniškai uždirbo ~10 % kasmet.
  • S&P 500 akcijų indeksai yra pigūs. Pvz. Ishares Core S&P 500 UCITIS ETF fondo valdymo mokestis yra 0.07% per metus.
  • S&P 500 akcijų indeksai yra likvidūs, juos greitai galite parduoti, o pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas yra mažesnis nei 0,10% (nelikvidžių fondų ir akcijų pirkimo ir pardavimo kainos skirtumas gali siekti kelis procentus).

Atrodytų, kai ir nėra čia ko sukti galvos diversifikuota, pigi, likvidi investicija… einam ir perkam…

Jeigu čia toks jau geras reikalas, tai kodėl mano portfelyje nėra Ishares Core S&P 500 LICITIS ETF fondo vienetų?…

Pasigilinkime labiau…

Akcijų, kaip ir kitų investavimo formų grąža priklauso nuo dviejų faktorių:

  • Ekonomikos, kuri kyla arba krenta. Ekonomikai kylant, įmonės parduoda daugiau prekių, todėl jų pelnas auga, o akcijos brangsta. Ekonomikai smunkant, įmonės parduoda mažiau prekių, todėl jų pelnas mažėja, atitinkamai, akcijų kaina čiuožia žemyn.
  • Infliacijos, kuri kyla arba mažėja. Arba kitaip tariant, nuo to kaip greitai nuvertėja pinigai. Jeigu ekonomikos augimas (pagamintos prekės) skaičiuojamas pinigais, tai tik įvertinę infliaciją matysime ar ekonomika iš tiesų augo (ar išties buvo pagaminta daugiau prekių ar tiek pat/mažiau prekių buvo parduota už didesnę kainą). Kylant infliacijai, brangsta žaliavos ir darbo jėga. Atitinkamai brangsta ir produkcijos savikaina. Kai infliacija siekia 2-3 proc. tokį kainų augimą įmonės nesunkiai gali „perkelti“ ant vartotojų pečių. Tačiau, kai infliacija yra aukšta, vartotojas pradeda atsisakyti prekių, kurių kainos jam atrodo pernelyg didelės arba kurių paprasčiausiai nebeįperka. Rezultate prekės nebrangsta taip stipriai, kaip prekės savikaina, ir įmonės iš kiekvieno produkto uždirba mažiau. Įmonių pelnas mažėja, atitinkamai mažėja ir akcijų kaina biržoje. Infliacijai mažėjant, vyksta atvirkštiniai procesai. Atpinga prekės savikaina, nors kaina galutiniam vartotojui dažnai nepasikeičia. Rezultate iš kiekvienos parduotos prekės įmonė uždirba didesnį pelną ir akcijos brangsta.

Ekonomikos paskaitėlė baigta…

Kodėl neinvestuoti į S&P 500 akcijų indeksą: infliacija

Daugelis investuoja į S&P 500 ir tikisi, kad jų pelnas bus toks koks vidurkis – 10 proc. per metus kiekvienais metais. Tai yra tas pats, kas tikėtis, kad infliacija visada bus maža ir ekonomika visada augs. Kad būna aukšta infliacija visi jau seniai buvo pamiršę, dar prieš kelis metus ir kvailiu būtų išvadinę, bet štai 2022 metai priminė, kad aukšta infliacija nėra naujas reiškinys…

2022 metais JAV infliacija siekė 6.5%, a S&P 500 indeksas nuvertėjo – 18%,  1973-1974 metais JAV infliacija siekė 10% kasmet, o S&P 500 indeksas nuvertėjo po 20% kasmet. Kitaip tariant investuotojų į S&P500 indeksą reali turto vertė (po infliacijos) sumažėjo 48% (žr. grafiką).

Kitaip tariant, aukštos infliacijos metais realaus pelno iš S&P500 akcijų indekso nereikėtų tikėtis.

Kodėl neinvestuoti į S&P 500 akcijų indeksą: ekonomika

Ekonomika „traukiasi“ labiau ir dažniau nei norėtų pasyvūs investuotojai | S&P 500 akcijų indeksą

  • 2007 m. JAV BVP smuko 2.8%, S&P 500 indeksas nuvertėjo – 37%;
  • 2001-2002 metais JAV BVP augo 2-3 kartus mažiau nei 1992-2000 metais, to užteko, kad S&P 500 indeksas nuvertėtų – 31%
  • 1930-1932 BVP sumažėjo ~ 25%, S&P 500 indeksas nuvertėjo – 62% (vienu momentu nuostolis siekė 84 %)

Visų atvejų (infliacijos/BVP koreliacijos su S&P500 grąža neaprašysiu), bet reziumuojant S&P nuosmukiai nuo prieš tai buvusio kainų piko siekia 20-80%. Išsikapstyti iš tokio nuostolio gali prireikti keliolikos metų (žr. grafiką žemiau).

 

Nusiimti rožinius akinius gali padėti ir tai, kad „išlipti iš nuostolio” – reiškia, kad praėjus keliems ar keliolika metų atgausite investuotą pinigų sumą. Tačiau po tiek metų šie pinigai bus nuvertėję taigi realiai dar prireiks keleto, o gal net keliolika metų, kol pilnai atsistatys pinigų perkamoji galia (išlipsite iš nuostolio po pinigų nuvertėjimo).

Pvz. 1973-1977 S&P 500 kaina spėjo nukristi 43% ir pakilti iki prieš tai buvusios kainos (kaina realiai nepasikeitė – žr. aukščiau pateiktą grafiką), tačiau dolerio perkamoji galia per šį laikotarpį sumažėjo trečdaliu. 1973 metais investavę į S&P 500, turėjo laukti 11 metų, kol atsistatė investuoto kapitalo perkamoji galia.

Kodėl neinvestuoti į S&P 500 akcijų indeksą: linksmieji kalneliai

Tai, kad vidutinė S&P 500 akcijų indekso grąža siekia 10 % dar nieko nereiškia. Vidurkiai yra klaidinantys. Man asmeniškai toki akcijų indekso S&P 500 svyravimai primena pasivažinėjimą linksmaisiais kalneliais. Ir nors ilgainiui S&P 500 kaip koks traukinys visus tempia į viršų po 10 % per metus, tačiau nė vienas iškrenta iš žaidimo, kai S&P 500 pasileidžia žemyn. Investuotojai negali psichologiškai pakelti nuostolio, todėl daugelis parduoda investicijas pačiu blogiausiu metu, kai S&P 500 būna arti dugno, patirdami solidų nuostolį. Daugelis galvoja, kad galės tokį nuostoli pakelti. Tačiau paprastai atrodo geriau nei išties būna…

Kodėl neinvestuoti į S&P 500 akcijų indeksą: ar JAV išliks pirmaujanti ekonomika?

Argumentas, kad JAV yra pasaulio ekonomikos variklis, nebūtinai atneš pelną. O kas, jeigu JAV žvaigždė leidžiasi? Kažkada pasaulio ekonomikos galia priklausė Olandijai tuomet didžiausia ir pelningiausia pasaulio kompanija buvo Dutch East India. Po Olandijos-UK karo, ekonomikos galia persikėlė į Londoną, o didžiausia pasaulio įmone tapo East India Company. Po pasaulinių karų supervalstybė tapo JAV, o jos kompanijų globalus dominavimas tęsiasi…

Kažkada pelninga buvo investuoti į Olandiją, vėliau į UK, dabar į JAV. Kas toliau?… JAV amžinai? Gal… bet nebūtinai…

S&P 500: pabaigai

Investavimas į S&P 500 akcijų indekso/ETF fondus daugeliui yra paprasta ir logiška investavimo strategija. Ir viskas su tuo gerai. Kiekvienam savo… 

Tačiau asmeniškai į S&P 500 akcijų indeksą neinvestuoju, nes pelnas iš turto klasių paskirstymo strategijos (investicijų padalinimas tarp akcijų, obligacijų, žaliavų ir t.t.) mažiau įtakojamas ekonomikos ir infliacijos ciklų, todėl yra lengviau prognozuojamas, o nuostolis mažesnis. Kitaip tariant diversifikuojant tarp skirtingų turto klasių galima pasiekti dukart geresnį pelno ir rizikos santykį nei S&P 500.

Sėkmės investuojant

Justinas

4.5/5 - (36 votes)