Įmonės veiklos finansinė analizė: santykiniai finansiniai rodikliai

Pagrindinis » Investavimas: išmok investuoti pinigus » Investavimas į akcijas: nuo A iki Z » Įmonės veiklos finansinė analizė: santykiniai finansiniai rodikliai
Įmonės veiklos finansinė analizė: santykiniai finansiniai rodikliai 2018-01-07T14:30:24+00:00

Ankstesnėse paskaitose išmokote skaityti kompanijų finansines ataskaitas. Sužinojote,  ką reiškia įmonės veiklos finansinė analizė, koki yra įmonės santykiniai finansiniai rodikliai, kokia yra finansinių rodiklių skaičiavimo metodika, ką reiškia finansinėse ataskaitose pateikti duomenys, kuo skiriasi „buhalterinis“ pelnas nuo „grynųjų“ pinigų ir išmokite nustatyti ar kompanija išties dirba pelningai,

Šioje pamokoje sužinosite kaip atliekama įmonės veiklos finansinė analizė, koki yra populiariausi įmonės veiklos finansiniai rodikliai ir kaip atliekama šių santykinių rodiklių analizė. Sužinosite į kokius įmonės finansinius rodiklius turėtumėte atkreipti ypatingą dėmesį, išmoksite juos teisingai interpretuoti ir nustatyti tikrąją kompanijos finansinę būklę.

Prieš pradedant gilintis į finansinius rodiklius, norime pabrėžti, kad šioje pamokoje pateikta finansinių rodiklių analizė nėra taikoma finansinėms kompanijoms (pvz. bankams, draudimo kompanijoms). Finansinėms kompanijoms įvertinti taikomi visai kiti santykiniai vertinimo rodikliai, todėl ir jų finansinės ataskaitos atrodo visiškai skirtingai nei daugelio kitų kompanijų.

Finansiniai rodikliai: kaip juos lyginti?

Apie įmonės santykinius vertinimo rodiklius mes jau kalbėjome ankstesnėse paskaitose, tačiau dabar pabandysime detaliau išnagrinėti kaip vykdoma finansinių rodiklių analizė. Vieniai rodikliai gali būti vertinami ir nežinant platesnio konteksto, kitų interpretuoti neįmanoma nežinant bendros situacijos kompanijoje.

Įmonės finansinių rodiklių analizė bus naudinga tik tuomet, jeigu analogiški finansiniai rodikliai bus lyginami tarpusavyje. Kitaip tariant bus atliekama lyginamoji finansinių rodiklių analizė.

Įmonės finansiniai rodikliai gali būti lyginami:

  • su tos pačios kompanijos finansiniais rodikliais praeityje, arba

  • su kitos panašios kompanijos identiškais finansiniais rodikliais. 

Lyginant tos pačios kompanijos finansinius rodiklius skirtingais laiko periodais galima nustatyti ar kompanijos finansų būklė gerėja arba blogėja. Pats faktas, kad kompanijos finansinė situacija keičiasi, tėra pirmas įmonės veiklos finansinės analizės pirmasis žingsnis. Žinodami, kurie santykiniai finansiniai rodikliai pagerėjo ar pablogėjo, galite pradėti gilintis į finansines ataskaitas tam, kad išsiaiškintumėte priežastis. Galbūt santykiniai finansiniai rodikliai pasikeitė tik dėl sumanaus buhalterio sugebėjimų, gal vienkartinis sandoris iškraipo bendrą vaizdą, o galbūt finansinių  rodiklių pokyčiai yra tendencingi (didėja/mažėja kelis metus iš eilės) ir rodo ilgalaikes perspektyvas.

Svarbu lyginti įmonės finansinius rodiklius su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančiomis kompanijomis. Kitaip tariant, jeigu įmonės finansiniai rodikliai nuolatos gerėja, tai dar nereiškia, kad ji veikia efektyviau nei jos konkurentai. Jeigu kompanijos finansiniai rodikliai yra prastesni nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad kompanijos pozicijos rinkoje yra silpnos ir ji yra prastai valdoma.

Įmonės finansiniai rodikliai yra skirstomi į penkias grupes:

  • Efektyvumo finansiniai rodikliai;
  • Likvidumo rodikliai (mokumo rodikliai);
  • Finansinio sverto rodikliai;
  • Pelningumo rodikliai;
  • Investicijų grąžos rodikliai.

Įmonės veiklos efektyvumo finansiniai rodikliai

Kiekviena kompanija turi investuoti į turtą tam, kad galėtų  efektyviai gaminti produkciją. Efektyvumo finansiniai rodikliai parodo kaip efektyviai kompanija valdo savo turtą ir įsipareigojimus

Atsargų apyvartumas

Finansinių rodiklių analizė: atsargų apyvartumasAtsargų apyvartumas investuotojui turi rūpėti todėl, kad atsargos yra „įšaldytas“ turtas ir kuo greičiau produkcija yra parduodama ir gaunami grynieji pinigai, tuo geresnė kompanijos finansinė padėtis. Kuo greičiau cirkuliuoja atsargos, tuo kompanija yra likvidesnė. Atsargų apyvartumo dienomis rodiklis parodo kiek dienų kapitalas būna įšaldytas į atsargas.
Atsargų apyvartumas dienomis apskaičiuojamas pagal formulę:
Atsargų apyvartumas (dienomis) = Atsargų vidurkis/per dieną parduotų prekių savikaina
Atsargų vidurkis – tai atsargų vertės laikotarpio pradžioje ir pabaigoje vidurkis
Per dieną parduotų prekių savikaina apskaičiuojama metinę parduotų prekių savikainą dalinant iš 365 dienų.
Pvz. Kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt.. Metų pradžioje kompanija turėjo atsargų už 250 000
Lt, metų pabaigoje už 150 000 Lt.
Atsargų vidurkis= (250 000+150 000)/2=200 000 Lt.
Per dieną parduotų prekių savikaina= 1825000/365 = 4000 Lt per dieną
Atsargų apyvartumas dienomis=200 000/4000=50
Taigi ši kompanija užtrunka vidutiniškai 50 dienų kol atsargas paverčia produkcija ir jas parduoda.

Atsargų apyvartumo koeficientas

Išvestinis atsargų apyvartumo rodiklis yra atsargų apyvartos koeficientas, kuris rodo kiek kartų per metus kompanijos išparduoda visas savo atsargas:
Atsargų apyvartos koeficientas= 365 / Atsargų apyvartumas (dienomis)
Jeigu naudosime anksčiau pateikto pavyzdžio duomenis, tuomet atsargų apyvartumo koeficientas būtų 365/50=7.3. Vadinasi
kompanija 7,3 karto per metus parduoda visas savo atsargas. 
Kuo didesnis atsargų apyvartos koeficientas, tuo trumpiau laikomos atsargos kompanijos sandėliuose. Atsargų apyvartumas svarbus lyginant panašią produkciją pardavinėjančias kompanijas. Kadangi tokios kompanijos turi panašią pelno maržą, todėl kompanijos parduodančios daugiau produkcijos uždirba didesnį pelną.

Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis

Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis parodo kiek vidutiniškai laiko klientai delsia apmokėti sąskaitas. Šis finansinis rodiklis apskaičiuojama pagal formulę:
Pirkėjų skolų apyvartumas dienomis = Gautinos sumos laikotarpio pabaigoje/ vidutinės dienos pajamos
Pvz. Kompanijos pajamos yra 720 000 Lt. per metus, o gautinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 100 000 Lt. Tokiu atveju pirkėjų apyvartumas dienomis būtų 100 000 / (720 000/360)=50. Vadinasi klientai vidutiniškai 50 dienų vėluoja apmokėti sąskaitas. Kuo šis finansinis rodiklis mažesnis –  t.y. kuo greičiau klientai apmoka jiems pateiktas sąskaitas, tuo kompanijoje yra daugiau grynųjų pinigų ir kompanija veikia efektyviau. Jeigu pirkėjų skolų apyvartumas yra labai didelis – tai galėtų būti pavojaus signalas, kad klientai patys turi finansinių sunkumų ir yra nemokūs. Kita vertus, svarbu paminėti, kad skirtinguose pramones sektoriuose veikiančių kompanijų pirkėjų skolų apyvartumas gali ženkliai skirtis. Pvz. maisto prekių parduotuvėje klientai už prekes sumoka iš karto, tuo tarpu sąskaitas už elektrą apmokame tik kitą mėnesį. Dėl šios priežasties skolų apyvartumą tikslinga lyginti tik su tame pačiame ekonomikos sektoriuje veikiančioms kompanijomis.  

Mokėtinų sumų apyvartumas dienomis

Mokėtinų sumų apyvartumas dienomis parodo per kiek dienų kompanija apmoka ja išrašytas sąskaitas.
Mokėtinų sumų apyvartumas dienomis= mokėtinos sumos laikotarpio pabaigoje / per dieną parduotų prekių savikaina 
Pvz. Mokėtinos sumos laikotarpio pabaigoje yra 32000 Lt. Kompanija per metus pardavė prekių, kurių savikaina 1 825 000 Lt.. Per dieną parduotų prekių savikaina= 1825000/365 = 4000 Lt per dieną. Vadinasi mokėtinų sumų apyvartumas dienomis bus  32000/4000=8 Kitaip tariant kompanija apmoka tiekėjams jai išstatytas sąskaitas per 8 dienas. Viena vertus kuo didesnis kompanijos mokėtinų sumų apyvartumas dienomis, tuo kompanijoje lieka daugiau pinigų. Kita vertus, tiekėjai yra nepatenkinti tokiu klientu, kuris vengia laiku apmokėti sąskaitas, tad gali nustoti bendradarbiauti arba didinti parduodamos produkcijos kainą.

Ilgalaikio materialiojo turto apyvarta

Ilgalaikio turto apyvartumas parodo kaip efektyviai kompanija panaudoja ilgalaikį turtą (gamyklos, įrenginiai, transportas) uždirbti pajamoms. Šis santykinis finaninis rodiklis parodo, kiek kiekvienas į ilgalaikį turtą investuotas litas uždirba pelno.
Ilgalaikio materialinio turto apyvarta = Pajamos / Ilgalaikio materialiojo turto vertė
Pvz. Tarkime balanse nurodyta ilgalaikio materialaus turto vertė yra 1 mln. Lt., o kompanija per metus uždirba 5 mln. Lt. Tokiu atveju kiekvienas litas investuotas į ilgalaikį materialųjį turtą kompanijai uždirba 5 Lt. Kuo šis rodiklis didesnis tuo kompanija efektyviau panaudoja savo ilgalaikį turtą. Šį finansinį rodiklį vertinti atskirai nėra prasmės – ar efektyviai naudojamas kompanijos ilgalaikis turtas suprasime tik lygindami palyginę su tame pačiame pramonės sektoriuje veikiančias kompanijas.  

Viso turto apyvarta

Šis finansinis rodiklis panašus į ilgalaikio materialaus turto apyvartą. Vienintelis skirtumas, kad vietoj ilgalaikio materialaus turto vardiklyje yra nurodoma viso turto vertė:
Viso turto apyvarta= Pajamos / Viso turto vertė
Šis rodiklis parodo kaip kompanija efektyviai naudoja tiek ilgalaikį, tiek trumpalaikį turtą pajamoms uždirbti.

Įmonės veiklos finansinė analizė: mokumo (likvidumo) rodikliai

Įmonės mokumas arba likvidumas parodo kaip kompanijai sekasi vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams. Kitaip tariant įmonės mokumo rodikliai parodo ar kompanijai pakaks pinigų grąžinti paskolas ir palūkanas. Naudodami likvidumo rodiklius, galite įvertinti ar kompanijai negresia bankrotas. Net ir pelningai veikianti kompanija gali bankrutuoti, jeigu ji pristigs apyvartinių lėšų ir nesugebės grąžinti skolų kreditoriams. Sumanus investuotojas visuomet išanalizuoja kompanijos likvidumo rodiklius tam, kad įsitikintų ar kompanijai negresia bankrotas.

Yra trys pagrindiniai likvidumo rodikliai:

  • skubaus padengimo koeficientas
  • bendrasis padengimo koeficientas
  • pinigų padengimo koeficientas

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skirtinguose pramonės sektoriuose likvidumo rodikliai gali ženkliai skirtis, todėl negalima vertinti viename pramonės sektoriuje veikiančios kompanijos likvidumo rodiklių su kitame sektoriuje veikiančios kompanijos rodikliais. Kas viename pramonės sektoriuje būtų pražūtinga, kitame pramonės sektoriuje gali būti visiškai normalu. Svarbiau yra stebėti likvidumo rodiklių kitimo tendenciją ir susirūpinti, jeigu rodikliai tendencingai blogėja. 

Likvidumo rodikliai: bendras padengimo koeficientas

Bendras padengimo koeficientas dar vadinamas trumpalaikiu likvidumu, kadangi parodo ar kompanija sugebės atsiskaityti su kreditoriais vienerių metų bėgyje.
Bendras padengimo koeficientas= Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai
Laikoma, kad trumpalaikį turtą (atsargas, gautinas sumas, pinigus) į grynuosius pinigus galima paversti metų bėgyje. Trumpalaikius įsipareigojimus (mokėtinas sumas bei trumpalaikes paskolas)  reikia grąžint metų bėgy. Jeigu  trumpalaikio padengimo koeficientas priartėja prie 1, vadinasi kompanija turi rimtų finansinių problemų ir verta gerai pagalvoti ar verta investuoti į tokią kompaniją, nesvarbu kaip patraukliai atrodytų kompanijos akcijų kaina. Tokiai kompanijai pinigų neskolintų daugelis bankų, todėl rimtai susimąstykite ar verta pirkti „skęstantį laivą“. Jeigu bendras padengimo koeficientas mažesnis už „1“, reiškia kompanija metų bėgyje gali bankrutuoti, nebent rastų būdų gauti daugiau grynųjų. Jeigu bendras padengimo koeficientas rodiklis yra didesnis už 1,vadinasi kompanija be vargo gali įvykdyti savo įsipareigojimus metų bėgyje. Jeigu trumpalaikio likvidumo koeficientas yra didelis, vadinasi kompanija yra sukaupusi daug grynųjų. Tokia kompanija arba ruošiasi
įsigyti kis kompanijas, arba turėtų išmokėti dalį pinigų akcininkams kaip dividendus.
Kaip jau minėjome anksčiau, skirtinguose pramonės sektoriuose veikiančios kompanijos turi skirtingą likvidumo rodiklį. Tad koeficientas „1“ yra tik lyginamasis rodiklis. Kai kurie pramonės sektoriai gali be vargo funkcionuoti ir turėdami 0,5 bendro padengimo koeficientą.

Likvidumo rodikliai: skubaus padengimo koeficientas

Likvidumo rodikliai / mokumo rodikliaiSkubaus padengimo koeficientas parodo ar kompanija galėtų atsiskaityti su kreditoriais kelių mėnesių laikotarpiu. Skubaus padengimo koeficientas neskaičiuoja atsargų vertės, kadangi atsargų realizavimas gali užtrukti ganėtinai ilgai. Iš trumpalaikio turto išeliminavus atsargas, lieka pats likvidžiausias kompanijos turtas – grynieji ir gautinos sumos, kurios paprastai apmokamos per porą mėnesių.
Skubaus padengimo koeficientas= (trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai.
Investuotojai turi ieškoti tų kompanijų, kurių greitasis likvidumo koeficientas yra didesnis už ”1”. 
Ypač pavojinga kai kompanijos bendrojo padengimo koeficientas būna pastovus tačiau skubus padengimo koeficientas prastėja. Tai reiškia kad kompanijoje daugėja atsargų, vadinasi įmonė nesugeba parduoti savo produkcijos. Tokiu atveju atsargos auga grynųjų pinigų sąskaita ir jeigu situacija nepasikeis, kompanija gali atsidurti ties bankroto riba.

Likvidumo rodikliai: pinigų padengimo koeficientas

Grynųjų pinigų padengimo koeficientas yra bene pats konservatyviausias likvidumo rodiklis. Jis parodo ar kompanija turi pakankamai grynųjų ir pinigų rinkos priemonių tam, kad padengtų savo įsipareigojimus.
Pinigų padengimo koeficientas= (grynieji pinigai + pinigų rinkos priemonės) / trumpalaikiai įsipareigojimai
Kuo grynųjų pinigų padengimo koeficientas didesnis tuo geriau

Likvidumo rodikliai: skolos ir nuosavybės santykis

Finansinis svertas parodo kompanijos priklausomybę nuo skolinto kapitalo.  Kuo didesnę kompanijos turto dalį sudaro paskolos, tuo jos akcijos yra rizikingesnės. Nepamirškite, kad, kompanijai bankrutavus, su kreditoriais atsiskaitoma pirmiau nei su akcininkais, tad akcininkams gali apskritai nieko nelikti. 
Skolos ir nuosavybės santykis parodo kiek kompanijos veiklą finansuoja savininkai lyginant su kreditoriais. Prasiskolinusi kompanija turės labai aukštą skolos ir nuosavybės santykį. Kuo šis rodiklis mažesnis, tuo kompanija laikoma mažiau rizikinga.
Skolos ir nuosavybės santykis = įsipareigojimai / nuosavybė

Likvidumo rodikliai: palūkanų padengimo koeficientas

Pinigai irgi kainuoja, todėl už paimtas paskolas kompanijos moka palūkanas. Palūkanų padengimo koeficientas parodo kompanijos gebėjimus apmokėti palūkanas iš pagrindinė veiklos gautomis pajamomis. Jeigu palūkanų padengimo koeficientas yra artimas „1“, tuomet kompanija turi rimtų bėdų, vykdydama savo įsipareigojimus kreditoriams. Kuo šis finansinis rodiklis didesnis, tuo geriau.  
Palūkanų padengimo koeficientas= pajamos iš pagrindinės veiklos / palūkanų išlaidos

Įmonės pelningumo rodikliai

Įmonės veiklos finansinė analizė: pelningumo rodikliaiĮmonės pelningumo rodikliai parodo kompanijos galimybes uždirbti pelną. Kompanijos pelningumas priklauso nuo dviejų veiksnių – pajamų ir sąnaudų. Kuo kompanija gauna didesne pajamas ir sėkmingiau tvarkosi su sąnaudomis, tuo jos pelningumo rodikliai bus geresni.

Kompanijos veiklos efektyvumo kitimo tendencijas daug paprasčiau pastebėti analizuojant santykinius finansinius rodiklius ir jų kitimo tendencijas, nei vertinant „plikus“ skaičius balanse ar pelno (nuostolio) ataskaitoje. 

Populiariausi yra šie kompanijų finansiniai rodikliai:

  • Bendroji marža;
  • Veiklos marža;
  • Grynoji marža;
  • Laisvo pinigų srauto marža;

Norint apskaičiuoti bendrąją, veiklos ir grynąją maržą reikės kompanijos pelno (nuostolio) ataskaitoje pateiktų duomenų. Norint apskaičiuoti laisvo pinigų srauto maržą, reikės atsiversti dar ir pinigų srauto ataskaitą.

Pelningumo rodikliai: bendroji marža (angl. gross margin)

Ankstesnėse paskaitose minėjome, kad bendrasis pelnas yra pardavimo pajamų ir parduotų prekių savikainos skirtumas. Bendroji marža parodo  pagrindinį produkcijos pelningumą, neatsižvelgiant į sąnaudas ir papildoma išlaidas. kiek kompanijoje lieka pinigų pardavusi prekių už vieną litą. Paprastai bendroji marža išreiškiama procentais.
Kad  būtų paprasčiau pateiksime pavyzdį Pvz. Jeigu kompanija pajamos buvo 100 000 Lt., o prekių savikaina savikaina buvo 80 000 Lt., tuomet kompanijos bendroji marža bus:
Bendroji marža = Bendrasis pelnas / Bendrosios pajamas 
Bendrasis pelnas = 100 000 – 80 000 =20 000 Lt.
Bendroji marža = (20 000 / 10 000) x 100 proc. = 20 proc.
Vadinasi pardavus prekių už 1 Lt., kompanijoje lieka 20 ct. (20 proc. nuo pajamų) pelno. Likusieji 80 ct. sudaro prekės savikainą. 
Investuotojams bendroji marža leidžia įvertinti ar pardavimų pajamos nedidėja pelno sąskaita. Kompanija sumažinusi parduodamos produkcijos kainą, gali stipriai padidinti pardavimo pajamas, tačiau pelnas nepadidės, nes pelno marža bus sumažėjusi. Dėl šios priežasties, sumanus investuotojas, išgirdęs, kad kompanija stipriai padidino pardavimo pajamas, nepuola pirkti jos akcijų, ko neįsitikina, kad bendroji marža liko nepakitusi.
Jeigu bendroji marža mažėja, tai gali reikšti du dalykus: arba įmonė priversta mažinti produkcijos kainą dėl stiprios konkurencijos, arba išaugo produkcijos savikaina (padidėjo atlyginimai, pabrango, nuoma, žaliavos ir pan.)

Pelningumo rodikliai: veiklos marža (angl. operating margin)

Veiklos marža daug geriau atspindi kaip kompanijai sekasi verslas. Bendroji marža parodo kaip kompanijai sekasi uždirbti pelną iš pagrindinės veiklos t.y. kiek pinigų lieka kompanijoje pardavus prekių už vieną litą, sumokėjimus mokesčius ir palūkanas. Šis rodiklis geriau atspindi kaip sekasi kompanijai, kadangi įvertina visas patirtas sąnaudas (ne tik produkto savikainą, bet  bendrąsias, administracines sąnaudas, amortizaciją ir nusidėvėjimą), ne tik prekių savikainą. Veiklos marža paprastai išreiškiamas procentais. 
Veiklos marža= EBIT / pajamos
Jau ankstesne pamokose sužinojote, kad EBIT ir yra veiklos pelnas ir kaip jį apskaičiuoti.  
Pvz. Jeigu kompanijos EBIT=15 000 Lt, o pajamos = 50 000 Lt, tai bendroji maža bus:
|15 000 / 50 000 x 100 proc. = 30 proc. 
Veiklos maržos tendencingas mažėjimas yra pavojus signalas, kad kompanija susiduria su didelėmis problemomis –  kompanijos pajamos auga daug lėčiau nei sąnaudos  ir išlaidos.

Pelningumo rodikliai: grynoji marža (angl. net margin)

Grynoji marža dar kartais vadinama pardavimų grąža. Veiklos marža nevertina vien tik kompanijos įsiskolinimo lygio bei sumokėtų mokesčių. Grynoji marža įvertina absoliučiai visas sąnaudas. Grynoji marža apskaičiuojama taip:
Grynoji marža = Grynasis pelnas / pardavimo pajamos
Kaip pamenate iš senesnių pamokų, grynasis pelnas yra visų pajamų ir visų sąnaudų skirtumas.  Grynoji marža paprastai išreiškiama procentais.
Svarbu paminėti, kad grynoji marža apima visas sąnaudas, net ir tas kurios gali būti nesusijusios su tiesiogine veikla ar gali būti vienkartinės pvz.: baudos, vienkartiniai nurašymai, vienkartinės kompensacijos darbuotojams ir pan. Grynoji marža nėra toks „švarus“ rodiklis kaip veiklos marža, nes vertina ir netiesiogiai su pagrindine veikla susijusias išlaidas.

Pelningumo rodikliai: laisvo pinigų srauto marža

Šis rodiklis nėra toks populiarus kaip kiti minėti pelningumo rodikliai. Kadangi kai kurie investuotojai nesidomi nei kompanijos balansu, nei pelno nuostolio ataskaita. Vienintelė juos dominanti ataskaita yra pinigų srauto ataskaita. Norėdami įvertinti kompanijos veiklos efektyvumą, šie investuotojai analizuoja kiek parduota produkcija sugeneruoja laisvo pinigų srauto. Grynasis pinigų srautas paprastai išreiškiamas procentais.
Grynojo pinigų srauto marža = Laisvas pinigų srautas / pardavimai
Pvz.  Jeigu kompanijos pardavimai yra 100 000 Lt., o laisva pinigų srautas 5 000 Lt, tuomet grynasis pinigų srautas bus 5 proc. Tai reiškia, kad vienas parduotos  produkcijos litas sugeneruoja 5 ct. laisvo pinigų srauto.

Įmonės veiklos finansinė analizė: Investicijų grąža (ROA ir ROE)

Iš pavadinimo galite suprasti, kad investicijų grąža investuotojui turėtų būti bene svarbiausias rodiklis, parodantis kaip efektyviai kompanija naudoja savo turt1 pelnui uždirbti. Yra daugybė skirtingų investicinės grąžos skaičiavimo metodų, tačiau patys populiariausi yra du:

  • Turto grąža (ROA)
  • Nuosavo kapitalo grąža (ROE)

Investicijų grąža parodo kaip efektyviai naudojamas turtas uždirbti pajamoms. Skaičiuojant  investicijų grąža turėsite ieškoti duomenų ne tik pelno (nuostolio) ataskaitoje, bet ir įmones balanse.

Turto grąža (ROA)

Turto grąža investuotojų tarpe paprastai vadinama trumpiniu ROA (angl. Return on Assets). Kaip jau minėjome, norint apskaičiuoti turto grąžą pažvelgti vien tik į pelno (nuostolio) atskaitą nepakaks. 
Turto grąža yra vienas pagrindinių kompanijos efektyvumo vertinimo rodiklių.  ROA parodo kokią grąžą sugeneruoja kiekvienas į kompaniją investuotas litas – t.y. kaip efektyviai kompanija panaudoja savo turtą pelnui uždirbti. Šis rodiklis leidžia palyginti skirtingo dydžio kompanijų veiklos efektyvumą.  Turto grąža paprastai išreiškiama procentais.
Turto grąža= (Grynasis pelnas + sumokėtos palūkanos) / visas turtas
Kaip pastebėjote prie grynojo pelno yra pridedamos sumokėtos palūkanos, kadangi turto grąža parodo kiek uždirba visas kompanijos turtas, nepriklausomai nuo to kuri jo dalis yra paskolinta. 
Jeigu turto grąža yra žymiai aukštesnė nei rinkos vidurkis, dar nereiškia, kad kompanija turi konkurencinį pranašumą. Pasidomėkite tokios kompanijos investicijomis. Jeigu kompanija neskiria lėšų gamykloms ir įrangai atnaujinti, vadinasi, įmonė mėgaujasi solidžia turto grąža, negalvodama apie ateitį. Ilgainiui tokia politika niekur nenuves, nes kompanija ateityje turės įrangos atnaujinimui skirti daug didesnius pinigus. Didelė turto grąža gali taip pat reikšti, kad kompanijos buhalteriai dirbtinai mažina turto vertę tam, kad kompanijos rodikliai atrodytų įspūdingiau. Jūk nenorite tapti kompanijos, kuris vadovai bando jus apgauti, savininku?

Nuosavybės grąža (ROE)

Turto grąža parodo kaip efektyviai įdarbinamas kompanijos turtas, tuo tarpu nuosavybės grąža parodo kiek naudos tau atneša kompanijos savininkams. Nuosavybės grąža parodo kiek  uždirba kiekvienas į verslą investuotas nuosavo kapitalo litas.  Nuosavybės grąža dar kartais vadinama anglišku trumpiniu ROE (Return on Equity). Nuosavybės grąža kaip ir turto grąža paprastai būna išreikšta procentais. Turbūt atsimenate, kad nuosavybė yra kompanijos akcininkų į kompaniją investuotas turtas.
Nuosavybės grąža= grynasis pelnas / akcininkų nuosavybė
Kaip matote apskaičiuojant nuosavybės grąža (ROE) grynasis pelnas yra dalinamas tik iš akcininkų nuosavybės, tuo tarpu apskaičiuojant turto grąžą ROA pelnas dalinamas iš viso turto (akcininkų nuosavybės + įsipareigojimai). Taigi kuo daugiau kompanija yra pasiskolinusi, tuo nuosavybės grąža bus didesnė už turto grąžą. Dėl šios priežasties tame pačiame sektoriuje veikiančios kompanijos pasižymi ganėtinai panašia turto grąža (ROA), tačiau nuosavybės grąža (ROE) gali skirtis. 
Pvz. Kompanija „A“ per metus uždirba 100 000 Lt. grynojo pelno, jos turtas vertinamas 1 mln. Lt. ir kompanija įsipareigojimų neturi (akcininkų nuosavybė yra lygi kompanijos turtui).
Kompanija „B“ per metus uždirba irgi 100 000 Lt. grynojo pelno, jos turtas vertinamas taip pat 1 mln. Lt. ir kompanijos akcininkų nuosavybė yra 0.4 mln. Lt, skolos sudaro 0,6 mln. Lt.
Ir vienos ir kitos kompanijos turto grąža yra ta pati – 10 proc (100 000 / 1000 000  x 100 proc.). Tačiau kompanijos „A“ nuosavybės grąža bus mažesnė nei kompanijos „B“.
„A“ nuosavybės grąža = 100 000 / 1000 000 x 100 proc. =10 proc.
 „B“ nuosavybės grąža = 100 000 / 400 000 x 100 proc. =25 proc.
Kaip matote kiekvienas kompanijos „A“ akcininkas už investuotą litą uždirba 10 ct., tuo tarpu kompanijos „B“ savininkas net 25 ct.
Sunku pasakyti ar didesnė nuosavybės grąža yra gerai ar blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip sumaniai kompanijos vadovai panaudoja skolintas lėšas. Kompanijos, neturinčios skolų, yra mažiau rizikingos, tačiau mažiau uždirba kompanijos savininkams. Ir atvirkščiai, kompanijos turinčios didelius įsipareigojimus, naudodamos finansinį svertą uždirba daug daugiau, tačiau jų likvidumo rodikliai yra prastesni. Todėl atsargus investuotojas, turėtų rinktis kompanijas, turinčias mažesnius įsiskolinimus, o rizikos nevengiantis – kompaniją kuri dirbdama daug rizikingiau gauna didesne pajamas. Kita vertus, jeigu kompanija veikia stabiliai ir be vargo gali dengti įsipareigojimus, tokia kompanija turėdama įsiskolinimų (naudodama finansinį svertą) savo akcininkams sugeba atnešti daugiau naudos.

Pabaigai

Šioje paskaitoje sužinojote kaip vykdoma įmonės veiklos finansinė analizė ir finansinių rodiklių analizė. Išmokote apskaičiuoti pelningumo, likvidumo, efektyvumo, finansinio sverto  santykinius finansinius rodiklius, analizuoti kaip jie keičiasi ir juos lyginti su kitomis analogiškomis kompanijos. Sveikiname, jūsų žinios tapo daug gilesnės nei daugelio pradedančiųjų, kurie akcijas perka visiškai nieko nesuvokdami apie realią kompanijos finansinę būklę.

Žinome, kad privardinome daug skirtingų santykinių finansinių rodiklių ir jų gausoje ir jų gausioje galima pradedantysis investuotojas gali pasimesti. Vieniems investuotojams vieni rodikliai pasirodys priimtinesni, kitiems – kiti. Mūsų nuomone, prieš investuojant siūlome didžiausią dėmesį šiems rodikliams, be kurių neįmanoma kokybiška finansinių rodiklių analizė:

  • Turto apyvarta
  • Bendras padengimo koeficientas
  • Skubaus padengimo koeficientas
  • Skolos ir nuosavybės santykis
  • Grynoji marža
  • ROA
  • ROE

16. paskaita. Įmonės akcijų vertės nustatymas

Nelik abejingas: įvertink straipsnį – pasidalink su draugais…

Įmonės veiklos finansinė analizė: santykiniai finansiniai rodikliai
34 balsai/ Vid.3.5

4 Comments

  1. Vilija 2016-02-29 at 10:02 - Reply

    Šaunu, aiškiai išdėstyta

  2. Rasa 2016-04-28 at 07:43 - Reply

    Puikus straipsnis.

    • Justinas 2016-04-29 at 04:52 - Reply

      Džiaugiuosi Rasa, kad Jums patiko 🙂

  3. Linas 2016-10-11 at 20:50 - Reply

    Labai gera rodiklių suvestinė, ačiū 🙂 Tik nelabai supratau, kaip gauti laisvą pingų srautą, norint apskaičiuoti pinigų srauto maržą.

Palikite komentarą

JUMS NEMOKAMAI

 Kaip uždirbti 20,4 % per metus

  • Strategijos vidutinė metinė grąža - 20.4 proc.
  • Istoriniais rezultatais pagrįsta investavimo metodika
  • Strategija aptinkanti pigias ir aukštą brangimo potencialą turinčias akcijas
  • Kriterijai eliminuojantys pigias ir nieko vertas akcijas
  • NEMOKAMAS, nuolat atnaujinamas akcijų sąrašas
Tu per žingsnį nuo finansinės sėkmės

Registruokis ir siųsk nemokamą knygą

Dėkojame už registraciją

Greičiausias būdas išmokti investuoti,

išvengti investavimo klaidų ir uždirbti dvigubai daugiau

Moksliniai tyrimai rodo, kad daugelis-investuotojų vadovaujasi finansų industrijos suformuotais investavimo mitais, kurie investuotojams nuostolingi, tačiau naudingi bankams, brokeriams ir finansų konsultantams. Dar daugiau investuotojams kainuoja emocijų sąlygoti finansiniai sprendimai. Rezultate investuotojas uždirba vos 3,98 % per metus, kai akcijų rinka brangsta 10,16 %.

Visa tiesa apie finansų industrijos užkulsius, klaidingus investuotojų įsitikinimus, emocijų sąlygotas klaidas, sėkmingo investavimo principus bei moksliniais tyrimais ir istoriniais rezultatais pagrįsta optimali investavimo strategija knygoje „Strategija, nuo kurios visi turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti"

Registruokis naujienlaiškiui ir pradžią skaityk nemokamai

Send this to a friend