Akcijų privalumai ir trūkumai išryškėja akcijas lyginant su investicijomis į obligacijas, investicinius fondus, nekilnojamą turtą. Kodėl turėtumėte rinktis būtent akcijas, o ne kitas investavimo alternatyvas? Atsakymas yra paprastas – iš akcijų galima uždirbti daugiau. Ilguoju laikotarpiu nė viena kita investicinė priemonė neduoda tokios geros grąžos kaip akcijos.

Kita vertus, akcijų vertė kintai daug greičiau nei kitų investicijų. Jų kaina per trumpą laiką gali sumažėti tiesiog drastiškai. Kartais akcijų vertė gali kristi ganėtinai ilgą laiką. Dažniausiai taip atsitinka ekonominių krizių metu. Pavyzdžiui, investavusieji prieš pat 2000-ųjų ar 2007-ųjų metų akcijų krizes, tikrai pasirinko ne patį geriausią laikotarpį investicijoms ir brangiai sumokėjo už šią pamoką. Nesėkmingos investicijos iš karto sumažins jūsų piniginę, tačiau jeigu investuojate ilgam, trumpalaikiai akcijų vertės svyravimai jums neturėtų būti tokie baisūs.

Investuodami į akcijas galite greitai uždirbti, tačiau nesėkmės atveju galite ir netekti visų investicijų. Įsigytos akcijos savaime negarantuoja pelno. Šį žaidimą galite laimėti tik nuolat kaupdami žinias ir patirtį apie investavimą. Tik taip išmoksite suvaldyti riziką ir gauti atitinkamą investicinę grąžą. www.investologija.lt pamokos suteiks jums trūkstamas žinias apie rizikos valdymą, kompanijų analizę ir akcijų pirkimą. Jūsų pastangos mokytis nenueis perniek, kadangi jūsų įgytos žinios padės surasti perspektyviausias akcijas, todėl iš akcijų uždirbsite daug daugiau nei investuodami į kitus vertybinius popierius.

Akcijų privalumai ir trūkumai lyginant su investiciniais fondais

Investuodami į akcijų fondus galite gauti ne ką mažesnę investicinę grąžą nei pats pirkdamas akcijas, todėl svarbu žinoti kokie yra akcijų privalumai ir trūkumai lyginant su investiciniais fondais.

Ryškiausi yra šie investavimo į akcijas privalumai lyginant su investiciniais fondais:

  • Niekas negarantuoja, kad profesionalūs fondo valdytojai pasieks geresnius rezultatus už jus pačius ar bent jau viršys rinkos vidurkį.
  • Akcijų privalumai ir trūkumai lyginant suinvesticiniais fondaisNIEKAM JŪSŲ PINIGAI NERŪPI LABIAU NEI JUMS PATIEMS. Įsidėmėkite tai ir niekada nepamirškite. Fondo valdytojui rūpi jo pinigai, taigi yra jam svarbiausia kaip uždirbti iš jūsų. Už investicinio fondo administravimą fondo valdytojams yra mokami mokesčiai nepriklausomai nuo fondo veiklos rezultatų. Net ir tuo atveju, kai fondo vertė mažėja, investuotojas vis tiek turi mokėti mokesčius už fondo administravimą. Pirkdami investicinio fondo vienetus, nesate garantuotas dėl pelno, vienintelis dalykas, ką jūs žinote, yra tai, kiek komisinių sumokėsite fondo valdytojui (dažnas investuotojas net nepasidomi kaip dosniai atsidėkoja fondo valdytojui). Investuojant ilgam net ir keli procentai kasmetinių administravimo mokesčių gali pavirsti solidžia suma.
  • Investuotojai negali kontroliuoti investicinio fondo valdytojo investicinių sprendimų. Patikėję savo pinigus fondo valdytojams, investuotojai praranda bet kokias galimybes kontroliuoti savo investicijas. Investuotojui belieka pasikliauti investicinio fondo valdytojo kompetencija. Tad jeigu ir matysite, jog investicinis fondas turi nusipirkęs keletą beviltiškų akcijų, nieko pakeisti negalėsite.
  • Kuo investicinis fondas yra didesnis arba labiau diversifikuotas, tuo jo rezultatai yra artimesni rinkos vidurkiui.
  • Investuotojas negali realiu laiku matyti, kaip keičiasi jo investicijų reikšmė per dieną (skirtingai nei investuodamas į akcijas ar į obligacijas). Investiciniai fondai apie fondo vienetų vertės pokytį informuoja vieną kartą per dieną – t.y. investuotojai savo investicijų vertę sužino praėjus beveik vienai dienai nuo realios vertės pokyčio.

Nevertėtų manyti, kad investiciniai fondai yra blogybė, jie turi ir pranašumų lyginant su investavimu į akcijas:

  • Investuojant į investicinius fondus jums neteks sukti galvos, kurios akcijos geriausios ir negaišite laiko jų analizei. Investiciniai fondai yra valdomi profesionalių investuotojų, kurie ieško geriausių akcijų, jas analizuoja, parduoda pervertintas kompanijas bei perka perspektyvias akcijas ir taip nuolatos prižiūri bei kontroliuoja fondo rezultatus. Smulkiam investuotojui, neturinčiam pakankamai laiko nuolat analizuoti vertybinių popierių ir prižiūrėti savo investicinį portfelį, tai yra bene geriausias būdas investuoti.
  • Investiciniai fondai yra diversifikuota investicinė priemonė. Akcijų fondą sudaro keliasdešimt, keli šimtai ar netgi keli tūkstančiai akcijų. Taigi jeigu kuri iš kompanijų ir bankrutuoja, investuotojui tai nėra taip baisu. Investuotojui bus daug liūdniau, jeigu bankrutuos vienintelė kompanija, kurios akcijų jis yra nusipirkęs, tokiu atveju investuotojas praras visas turima lėšas. Tuo tarpu standartiniai akcijų fondai faktiškai negali bankrutuoti, nes tikimybė, kad bankrutuos keliasdešimt kompanijų vienu metu, yra labai maža.
  • Kadangi investicinį fondą sudaro daug akcijų, todėl fondų vertė svyruoja žymiai mažiau nei pavienių akcijų. Vienos fondo akcijos brangsta, kitos pinga, tačiau investicinio fondo vertė yra visų šių pokyčių vidurkis.
  • Investiciniai fondai yra prieinami visiems investuotojams, kadangi į daugelį jų galima investuoti mažomis sumomis (nuo 30 EUR). Jūs netgi galite automatizuoti investavimą į investicinius fondus, šią paslaugą teikia daugelis bankų. Tokiu atveju nustatyta suma kiekvieną mėnesį bus pervedama į jūsų nurodytą investicinį fondą automatiškai. Tačiau to nerekomenduočiau daryti, nes būna dienų, kai reikia kiekvieno sąskaitoje esančio euro. Jeigu bankas bus automatiškai pervedęs pinigus į fondą, teks sukti galvą, iš kur paimti pinigų. 
  • Kadangi investiciniai fondai iškarto įsigyja ir parduoda didelius kiekius investicinių instrumentų, todėl jie sumoka mažiau komisinių mokesčių už prekybą vertybiniais popieriais nei individualūs investuotojai.
  • Investiciniai fondai yra likvidi investicija – t.y. investicinio fondo vienetus parduoti daug paprasčiau negu akcijas.

Akcijos ir obligacijos: panašumai ir skirtumai

Pagrindiniai akcijų ir obligacijų skirtumai kyla iš skirtingos šių vertybinių popierių prigimties. Obligacijos yra paskola. Kai perkate obligacijas, jūs skolinate pinigus ir už tai gaunate palūkanas. Vėliau kompanija grąžina obligacijų savininkams skolą (na, žinoma, jeigu iki to laiko nebankrutuoja). Pagrindinis akcijų ir obligacijų skirtumas yra tas, kad pirkdami akcijas jūs tampate kompanijos savininkas, tuo tarpu investuodami į obligacijas esate skolintojas ir laukiate, kol kompanija jums grąžins skolą ir papildomai sumokės palūkanas.

Akcijų ir obligacijų palyginimas: panašumai ir skirtumaiEsminis privalumas būti skolintoju tas, kad kompanijai bankrutavus, pirmiausia yra atsiskaitoma su jos darbuotojais, sumokami mokesčiai ir tuomet atsiskaitoma su kreditoriais – t.y. obligacijų savininkais ir bankais. Akcininkams atitenka likusioji kompanijos turto dalis. Kitaip tariant – blogiausiu atveju bankrutavus kompanijai obligacijų savininkas turi geresnius šansus atgauti pinigus nei akcininkas.

Kita vertus, akcininkai renka kompanijos valdybos organus ir priima kompanijai svarbius sprendimus. Obligacijų savininkai visą šį procesą gali tik stebėti iš šono, nes jie neturi sprendžiamojo balso kompanijoje. Jeigu kompanija nevykdo savo įsipareigojimų – laiku neišperka obligacijų arba nesumoka palūkanų, obligacijų savininkas turi teisę kompanijai iškelti bankroto bylą.

Akcijų vertė keičiasi daug greičiau nei obligacijų. Akcijų kainos stipriai keičiasi dienos eigoje, tuo tarpu obligacijų vertės svyravimas yra daug nuosaikesnis. Akcijų vertę nustato biržos žaidėjai, atsižvelgdami į tai, kokių kompanijos rezultatų tikimasi ateityje. To neįmanoma tiksliai numatyti, todėl akcijos kaina parodo, kaip žmonės vertina kompanijos perspektyvas. Žmonių lūkesčiai svyruoja priklausomai nuo rinkoje tvyrančių nuotaikų, katu su jomis kinta ir akcijų kaina. Tuo tarpu obligacijos vertę galima nustatyti daug paprasčiau, nes investuotojas iš karto žino, kokios palūkanos jam priklauso. Obligacijų vertė irgi svyruoja, bet tai daugiausia priklauso nuo bazinės palūkanų normos pokyčio.

Obligacijos yra mažiau prieinamos investuotojams nei akcijos, kadangi paprastai pirminio viešo siūlymo (angl. Initial Public Offering, IPO) metu  obligacijos parduodamos po 10 000 €. už obligacijų paketą. Jo metu minimalus parduodamų akcijų kiekis nėra nustatomas.

Akcijas galima turėti amžinai. Niekas jų iš investuotojo neatims, kadangi akcininkas yra kompanijos savininkas, todėl niekas jam nenurodinės, kada jis turi parduoti akcijas (išskyrus kompanijų susijungimus ir pardavimus). Akcijas galite laikyti ir vieną dieną, ir kelis metus ar netgi amžinai. Tuo tarpu obligacijos parduodamos konkrečiam laiko tarpui, jos turi galiojimo terminą, po kurio yra išperkamos. Palūkanos už obligacijas mokamos kasmet, tačiau ateina diena, kai kompanija išperka obligacijas, gražindama obligacijų savininkams skolintus pinigus. Obligacijų išpirkimo terminas gali būti labai įvairus, nuo kelių mėnesių iki kelių dešimtmečių. Kita vertus, nebūdami obligacijų savininkais jūs negalite įtakoti kompanijos valdymo. Pasitaiko atvejų kai kompanijos valdyba nusprendžia obligacijas išpirkti anksčiau laiko.

Iš obligacijų ir akcijų uždirbama iš esmės skirtingai. Iš akcijų uždirbama pabrangus akcijos kainai biržoje bei gaunant dividendus. Dividendų mokėjimas priklauso nuo daugelio faktorių. Visų pirma, kompanija turi uždirbti solidų pelną, įmonės valdyba turi nuspręsti mokėti dividendus, užuot tuos pinigus reinvestavus į verslą. Dėl šios priežasties dividendai mokami nereguliariai, o pajamos iš akcijų yra nepastovios.

Už paprastąsias obligacijas per visą jų galiojimo laikotarpį mokamos nustatyto dydžio palūkanos, kurios nekinta. Yra tik keletas obligacijų, susietų su infliacija ir palūkanų normomis, kurių pajamingumas keičiasi, tačiau reali grąža išlieka ta pati.

Obligacijos, taip pat kaip ir akcijos, gali brangti arba pigti. Obligacijų kaina labiausiai priklauso nuo to, kaip brangiai/pigiai galima pasiskolinti pinigų visiems kredito rinkos dalyviams. Tuo tarpu akcijų vertė keičiasi priklausomai nuo to, kaip sekasi verslui. Jeigu verslas klesti, tuomet akcijų kaina kyla, jei verslas ritasi žemyn, akcijų kaina seka iš paskos. Tiesa, jeigu kompanija išgyvena ne pačius geriausius laikus, obligacijos taip pat gali atpigti, investuotojams nuogąstaujant, kad kompanija nesugebės išmokėti palūkanų už obligacijas. Tačiau obligacijų atpigimą kompensuoja obligacijų pajamingumas – t.y. nors obligacijas rinkoje galima nusipirkti pigiau, tačiau palūkanos skaičiuojamos nuo nominalios obligacijos vertės.

Šis akcijų ir obligacijų palyginimas atskleidžia pagrindinius akcijų ir obligacijų skirtumus: akcijos yra rizikingesnės, jų kaina labiau svyruoja, tačiau jas galima laikyti amžinai ir jos atneša didesnį pelną. Obligacijos yra mažiau rizikingos, kaina mažai kinta, todėl iš jų uždirbama mažiau nei iš akcijų.

Akcijų privalumai ir trūkumai lyginant su investicijomis į nekilnojamąjį turtą

Akcijų privalumai ir trūkumai lyginant su nekilnojamu turtu yra ypač ryškūs, kadangi tai iš principo skirtingos investicinės priemonės. Pats didžiausias skirtumas yra tas, kad akcijos yra vertybiniai popieriai, tuo tarpu nekilnojamasis turtas – fizinis turtas. Kitaip tariant, nekilnojamą turtą reikia prižiūrėti.

Akcijų palyginimas su investavimu į nekilnojamą turtąNekilnojamasis turtas dėvisi, todėl neprižiūrimas per keletą dešimtmečių gali sugriūti. Tačiau tinkama priežiūra ir reguliarūs remontai prailgina pastatų gyvavimo laiką, o ilguoju laikotarpiu pabrangusi žemė gali kompensuoti visus nuostolius. Tuo tarpu verslui bankrutuoti užtenka bukagalvio vadovo, nepalankaus teismo sprendimo ar kito netikėtumo. Tad investuodami į nekilnojamąjį turtą jausitės daug stabiliau.

Akcijos ilguoju laikotarpiu brangsta greičiau nei nekilnojamasis turtas. Profesoriaus Jack Clark Francis atliktas tyrimą parodė, kad nuo 1978 m. iki 2004 m. S&P 500 akcijų indekso vidutinė metinė grąža buvo 13.4 proc. tuo tarpu nekilnojamasis turtas brango po 8.6 proc. kasmet. Tyrimas atskleidė, kad pelningiausias nekilnojamojo  turto sektorius yra komercinis nekilnojamas turtas (9.5 proc.)

Lyginant akcijas ir nekilnojamąjį turtą svarbu įvertinti tai, kad perkant nekilnojamąjį turtą galima skolintis pinigus iš banko – taigi investuojama naudojant finansinį svertą, kuris žymiai padidina grąžą iš nekilnojamojo turto. Finansinis svertas gali padidinti nekilnojamojo turto grąžą tris, keturis ar netgi daugiau kartų. Žinoma, galite skolintis pinigus ir investicijoms į akcijas, tačiau už tokią paskolą mokėsite žymiai didesnes palūkanas.

Dar reikėtų įvertinti ir tai, kad nekilnojamo turto kaina yra daug stabilesnė nei akcijų, tad pirkti nekilnojamąjį turtą su paskola nėra taip rizikinga, kaip skolintas lėšas nukreipti į akcijas. Nekilnojamojo turto kainos stabilumą galima paaiškinti tuo, kad jis visuomet yra paklausus. Jį galima priskirti prie būtiniausių prekių. Tuo tarpu akcijos yra reikalingos tik investuotojams.

Vienas nekilnojamo turto trūkumų yra tas, kad nekilnojamas turtas yra brangus, todėl šio tipo investicijos nėra prieinamos kiekvienam. Tai šį sektorių daro išskirtinį.

Nekilnojamąjį turtą nėra taip paprasta įsigyti kaip akcijas. Perkant nekilnojamą turtą atliekamos ilgos procedūros: derinamos sutarties sąlygos su bankais, pardavėju, notarais, kartais netgi reikalingi tesimo sprendimai. Tuo tarpu akcijas nusipirkti tereikia mokėti naudotis internetine prekybos platforma. Šis nekilnojamo turto savybė sąlygoja palyginti mažą nekilnojamojo turto likvidumą lyginant su kitomis investicijomis.

Akcijas pirkti yra pigiau. Dėl jau minėtų formalumų, perkant nekilnojamąjį turtą, 2-4 proc. lėšų išleidžiama sandorio sudarymui. Tuo tarpu akcijų įsigijimas paprastai nesiekia 0,5 proc. komisinių nuo sandorio vertės.

Išlaikius akciją ilgiau nei vienerius metus, nemokami mokesčiai valstybei už gautą pelną. Už nekilnojamąjį turtą reikia mokėti nuolat. Reikia pačiam mokėti komunalinius mokesčius, jeigu nekilnojamas turtas nėra išnuomotas. Reikia mokėti mokesčius už verslo liudijimą, suteikiantį teisę nuomoti nekilnojamą turtą, reikia mokėti už reklamą, kuri būtina ieškant potencialaus nuomininko. Šie mokesčiai žymiai sumažina investicinę grąžą.

Nekilnojamas turtas yra skaidresnė investicija nei akcijos. Pasitaiko atvejų, kai sumanūs buhalteriai iškreipia kompanijų finansines ataskaitas. Analizuodami kompanijos finansinę ataskaitą, turite būti patyręs buhalteris, kad suvoktumėte, jog ataskaitoje kažkas ne taip. Tuo tarpu apgavystes nekilnojamojo turto sektoriuje daug lengviau išsiaiškinti, dažnai užtenka gauti pažymėjimus iš komunalinių paslaugų tiekėjų bei valstybinių institucijų.

Galiausiai diversifikuoti akcijas yra daug paprasčiau nei nekilnojamą turtą. Net ir nedidelę pinigų sumą turintis investuotojas gali diversifikuoti akcijų portfelį. Tuo tarpu norėdami diversifikuoti nekilnojamojo turto portfelį, mažų mažiausiai turite būti milijonierius.

Apibendrinant galima pasakyti, kad akcijos yra pelningesnes, rizikingesnės, jas galima lengviau diversifikuoti, nusipirkti akcijas yra greičiau ir paprasčiau. Nekilnojamas turtas pelningesnis už akcijas gali būti tik tuomet, jei investuojate naudodami finansinį svertą. Investicijos į nekilnojamąjį turtą reikalauja daugiau laiko, pastangų ir pinigų. Daugelis žmonių sėkmingai investuoja į nekilnojamąjį turtą, tačiau nereikia pamiršti, kad tai reikalauja ne mažiau pastangų nei investicijos į akcijas.

Akcijų privalumai ir trūkumai lyginant su indėliu banke

Indėlių pagrindinė problema yra ta, kad bankai už juos siūlo labai mažas palūkanas. Paprastai indėlių palūkanos yra dvigubai mažesnės nei infliacija. Net jeigu laikytumėte indėlį banke labai ilgai, kažkuriuo momentu jis taptų bevertis. Kitaip tariant, jeigu padėjote indėlį į banką, tai esate ne ką protingesnis nei močiutė, laikanti pinigus „kojinėje“.

Žinoma, indėliai yra saugi investicija. Dažnai valstybės netgi apdraudžia indėlius, tad bakui bankrutavus, investuotojai vis tiek atgauna pinigus. Tačiau turėti indėlį banke ilguoju laikotarpiu tikrai yra nepatartina.

Galbūt indėlis banke yra geras sumanymas tuomet, kai finansų rinkose vyrauja nežinia ir nėra jokio pastovumo, tačiau investuojant ilgam tai tikrai nėra geras pasirinkimas. Investicijos į akcijas iš jūsų pareikalaus daug daugiau pastangų, turėsite prisiimti žymiai didesnę riziką, tačiau tiesiog negalima ignoruoti fakto, kad investuojant ilgam akcijos duos kelis kartus didesnį pelną nei indėlis banke.

Pabaigai

Akcijos turi daug privalumų lyginant su kitomis investicijomis, tačiau negalima sakyti, kad jos yra geriausias pasirinkimas investuotojui. Viskas priklauso nuo jūsų rizikos tolerancijos, investavimo horizonto ir finansinių tikslų. Galima drąsiai teigti tik tai, kad akcijos ilguoju laikotarpiu duoda didesnį pelną nei kitos investicinės priemonės. Tik gerai susipažinę su akcijomis, išmokę analizuoti kompanijas, galėsite nustatyti verslo kainą, valdyti su akcijomis susijusią riziką bei pasiekti aukštą investicinę grąžą.

4. pamoka: Investavimo į akcijas būdai: spekuliantai ir investuotojai 

Nelik abejingas: įvertink straipsnį – pasidalink su draugais…

[signinlocker id=14501″][dkpdf-button]

.
[/signinlocker]