Asmeniniai finansai per 5 minutes

//Asmeniniai finansai per 5 minutes
Asmeniniai finansai per 5 minutes2018-04-24T22:15:40+00:00

Prieš kelias savaites susitikau su vienu geru savo bičiuliu, kuris paprašė manęs paaiškinti, kas yra asmeniniai finansai. Kadangi neturėjau daug laiko, griebiau popieriaus lapą ir nupiešiau keletą paprastų eskizų. Nesu geras dailininkas, bet tikiuosi, kad šios iliustracijos padės man aiškiau perteikti savo mintis.

Asmeniniai finansai: svarbiausia taisyklė

Asmeniniai finansai: Uždirbk daugiau nei išleidiSvarbiausia asmeninių finansų taisyklė: uždirbkite daugiau nei išleidžiate. Šią taisyklę rasite kiekvienoje knygoje apie asmeninius finansus. Frazė „išleiskite mažiau nei uždirbate“ gali skambėti kiek nuvalkiotai, tačiau aišku yra viena – jeigu nieko nesutaupote, tai čia ir baigiasi jūsų asmeninių finansų valdymas.

Skirtumą tarp išlaidų ir pajamų galima didinti dviem būdais: didinant pajamas ir mažinant išlaidas. Vieniems paprasčiau daugiau uždirbti, kiti iš prigimties yra taupukai, tretiems gerai sekasi ir viena, ir kita. Skirtumas tarp pajamų ir išlaidų yra jūsų bilietas į finansinę laisvę. Kuo daugiau sutaupysite, tuo greičiau tas bilietas atsiras jūsų kišenėje.

Uždirbk daugiau

Asmeniniai finansai: pajamosAntroji asmeninių finansų taisyklė: uždirbkite daugiau. Kaip tai padaryti? Galima ginčytis, kad kiekvienas žmogus yra kitoks: tai, kas veikia vieniems, neveikia kitiems. Visi mes esame skirtingi: vieni ekstravertai, kiti intravertai, vieni kūrybiškos nevaržomos sielos, kiti – geri vykdytojai. Tačiau visi mes kažką darome geriau už kitus ir už tai esame vertinami. Tereikia šiuos savo gabumus išnaudoti. Yra keli universalūs principai, kaip kiekvienas gali padidinti savo pajamas, naudodamasis savo unikaliais gebėjimais.

Išsilavinimas

Reikia pripažinti, kad išsilavinimas ir žinios yra svarbu. Nesupraskite manęs klaidingai, aš nenoriu pasakyti, kad visi turi stoti į aukštąsias mokyklas ir įgyti daktaro laipsnį. Tačiau nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas yra labai svarbūs. Gilindami savo žinias ir tobulindami gebėjimus, mes galime gauti didesnes pajamas. Tai visiškai nepriklauso nuo to, ką jūs darote: esate mokslininkas, programuotojas ar automobilių remontininkas. Jeigu sugebate daryti tai, ko nemoka kiti arba galite tai daryti geriau/greičiau už kitus, tuomet jūsų pajamos neišvengiamai didės. Taigi jeigu norite uždirbti daugiau, skaitykite knygas, lankykitės kursuose, baikite mokymus, įgykite išsilavinimą. Visiškai nesvarbu, ką jūs darysite, svarbiausia nestovėti vietoje ir nuolat tobulėti.

Daugiau pajamų šaltinių

Daugelis dirbančiųjų mano, kad socialinės garantijos užtikrina saugumą. Mano nuomone, ši iliuzija daugeliui gali greitai subliūkšti. Esu girdėjęs šimtus istorijų, kai nesąžiningai elgiamasi su darbuotojais: žmonės atleidžiami iš darbo be jokių išeitinių išmokų tiek versle, tiek valstybinėse institucijose. Yra daugybė pavyzdžių, kai atleidžiami ilgamečiai kompanijų vadovai ir dar ilgiau dirbę specialistai. Sutikite, kad niekas nėra apsaugotas nuo netikėtumų. Turėti tik vieną pajamų šaltinį yra rizikinga. Papildomai užsidirbti yra šimtai būdų, pradedant rankdarbių gamyba, renginių organizavimu, seminarais ir baigiant draudimu, konsultacijomis ir investavimu.

Vardinti galima būtų dar daugiau. Bet esmė ta, kad norint gauti papildomų pajamų neužtenka pasiimti bokalą alaus ir patogiai įsitaisyti prieš televizoriaus ekraną. Norint uždirbti daugiau – REIKIA PAPILDOMAI DIRBTI. O dar dažniau – SUNKIAI DIRBTI tam, kad atėjus blogiems laikams – netekus pagrindinio darbo – nereikėtų verkti, savęs gailėtis ir baimintis dėl rytojaus.

Papildomas verslas

Norint pradėti verslą nebūtina mesti darbą. Galima bandyti suderinti abu dalykus tuo pat metu. Ir nors dirbant laiko verslui lieka mažiau, tačiau mažais žingsneliais kiekvienas gali judėti į priekį. Žinoma, verslui gali reikėti atrasti papildomo laiko ir net ką nors aukoti: laiką pomėgiams, draugams, žmonai, vaikams ar miegui. Niekas nesako, kad tai bus paprasta ir lengva. Bet tik dėdami pastangas galite iš principo pakeisti savo finansinę gerovę. Jūs galite pardavinėti rankdarbius, atidaryti internetinę parduotuvę, teikti paslaugas ir t.t. Neabejoju, kad kiekvienas turi šaunių verslo idėjų. Skirtumas tik tas, kad vieni nepatingi pajudinti užpakalio ir įgyvendina savo viziją, kiti delsia, kol galiausiai jų verslo idėją įgyvendina kiti…

Dirbkite tai, kas patinka

Turbūt ne kartą esate girdėję posakį „mes dirbame nemėgstamą darbą tam, kad uždirbtumėme pinigus, kurių mes neturime, norėdami nusipirkti daiktus, kurių mums nereikia, kad padarytumėme įspūdį žmonėms, kurių mes nemėgstame“. Nejaugi negali būti viskas atvirkščiai? Negi mes negalime dirbti tokio darbo, kuris mums patiktų, nesiekdami apsikrauti daiktais tam, kad pasipuikuotume prieš kitus. Nejau mes negalime dirbdami jausti malonumo ir džiaugtis gyvenimu? Nejau lietuvių moto išties yra „ariu, kol galiu“, o kai nebegaliu, tuomet paimu atostogas, pataškau visus pinigus, kuriuos buvau uždirbęs ir vėl ariu, nes nėra pinigų? Nežinau kaip Jums, bet man perspektyva visą gyvenimą dirbti kaip ARKLIUI neatrodo tokia šviesi. Aš nematau nieko blogo „atarti“ kelis metus, jeigu tai turi prasmę (pasistatyti namą, susitaupyti kelionei aplink pasaulį ir pan.), bet arti aklai? Manau, to daryti neverta… Pavyzdžiui, jeigu jums patinka gamta, o jūs visą dieną dirbate prie kompiuterio, tai gal pats laikas pradėti baidarių nuomos verslą? Jeigu dirbate draudimo brokeriu, o vakarais neišlendate iš garažo, nes nuolat „tobulinate“ savo automobilį, tai gal pats laikas atidaryti savo remonto dirbtuves? Gyvenimas visada gali būti gražesnis, bet reikia nepabijoti žengti lemtingą pirmąjį žingsnį.

Pažintys

Platus socialinis tinklas visuomet gali padėti pasiekti savo tikslus daug paprasčiau. Ne veltui yra sakoma „geriau turėti šimtą draugų, nei daug pinigų“. Tiesa ta, kad susipažinti nepakanka, būtina ir palaikyti ryšį. Karts nuo karto paklausti pažįstamo, kaip jis gyvena ir kokios jo nuotaikos tikrai nieko nekainuoja, tačiau vieną dieną tokios pažintys gali jums labai praversti.

Gyvenkite taupiai

Asmeniniai finansai: taupymasTrečioji asmeninių finansų taisyklė: gyvenk taupiai. Daugelis mano, kad gyventi taupiai – tai tas pats, kas gyventi pigiai. Tai yra du skirtingi dalykai. Gyventi taupiai, tai nereiškia gyventi blogai, tai nereiškia, kad turi rengtis suplyšusiais rūbais ir valgyti nupigintą maistą. Gyventi taupiai – reiškia nešvaistyti pinigų tiems dalykams, kurie nėra būtini. Pažįstu daug žmonių, kurie patrigubėjus pajamoms ir toliau gyvena taupiai ir nešvaisto pinigų į kairę ir į dešinę. Taip, daugiau uždirbdami jei leidžia sau daugiau, tačiau neleidžia sau visko. Jie toliau galvoja, ką verta pirkti ir ko verta atsisakyti. Jie didina santaupas, investuoja ir dideliais žingsniais artėja finansinės laisvės link. Nors pinigų kultas sako, kad taupo tik vargšai, realybėje dažnai būna atvirkščiai – taupo tie, kurie turi pinigų, kurie nelaukia, kada bus pervestas atlyginimas.

Iš kiekvieno euro išspauskite maksimalią vertę

Kiekvieną dieną parduotuvėje mes priimame sprendimus, kiek vertas kiekvienas mūsų sunkiai uždirbtas euras. Kiekvienas euro vertę suvokiame skirtingai – milijonieriui 100 € yra mažai, juodadarbiui – daug. Norint sutaupyti svarbu vertinti kiekvieną eurą ir stengtis iš jo išpešti kuo daugiau naudos.

Prisiminkite momentą, kai vitrinoje pastebėjote nuolaidą prekei. Kaina tokia gera, kad negalite jai atsispirti. Tai išties geras sandoris, bet nesate tikras ar prekė jums yra būtina, ar tikrai ją naudosite. Jeigu dvejojate – nepirkite. Tai neplanuotas ir impulsyvus pirkinys. Giliai įkvėpkite ir paklauskite savęs: jeigu uždribtumėte mažiau (t.y. kiekvienas euras jums būtų dvigubai brangesnis/vertingesnis) ar vis tiek pirktumėte šį daiktą? Tikriausiai ne. Jeigu sugebėsite atsisakyti impulsyvių ir nebūtinų pirkinių, jūsų namuose bus mažiau nereikalingų daiktų, kurie tik renka dulkes ir didina netvarką.

——————– Taip pat skaitykite   ——————– 

Įpročiai yra pavojingi

Bet koks įprotis jums kainuoja brangiai… Tiesą sakant LABAI LABAI BRANGIAI. Kasdienis puodelis kavos prieš darbą jums gali kainuoti daugiau nei 300 € kasmet. Jau nekalbant apie žalingus įpročius, kurie kainuoja apie 1000 € per metus.  300-1000 € – tai jau šis tas, už šiuos pinigus galima paatostogauti užsienyje. Prisiminkite ankstesnę taisyklę („iš kiekvieno euro išspausk maksimalią vertę“) ir paklauskite savęs: ar tikrai kasdienis puodelis kavos suteikia daugiau džiaugsmo nei nauji potyriai atostogaujant užsienyje?

Peržvelkite visus savo įpročius ir paskaičiuokite kiek tai kainuoja:

  1. Loterijos bilietai
  2. Alkoholis
  3. Užkandžiai
  4. Bulvariniai leidiniai
  5. Azartiniai žaidimai
  6. Maitinimasis kavinėse
  7. Tie patys maisto produktai (ar susimąstėte, kad kitos prekės gali kainuoti pigiau?)

Įpročius galima vardinti ir vardinti. Mes nekalti, kad turime įpročių. Įpročiai yra verslo dalis, verslas siekia suformuoti įpročius, nes tai užtikrina nuolatines pajamas. Ar žinojote, kad dantų valymo įprotį suformavo ne odontologai, bet dantų pastos pramonė? Gydytojų argumentas, kad dantų pasta mažina karieso tikimybę žmonėms paprasčiausiai nebuvo pakankamai įtikinamas. Dantų pasta išpopuliarėjo po sėkmingos rinkodaros kompanijos, kai žmonėms buvo „įkalta į galvą“, kad dantų pasta = gaivus burnos kvapas + apsauga nuo karieso.

Pagalvokite prieš pirkdamas

Atsimenu, kai mano mama sakydavo „išleidau šimtą litų, atrodo pilnas krepšys prekių, bet nėra ką valgyti“. Turbūt kiekvienas yra girdėjęs kažką panašaus. Keisčiausia tai, kad laikas bėga, bet niekas nesikeičia. Žmonės ir toliau sumoka daug už mažai. Kaip tai atsitinka ir kaip nuo to apsisaugoti?

Jeigu stovite prie kasos su pilnu krepšiu prekių ir laukiate savo eilės, sustokite ir savęs paklauskite: ar tikrai kiekviena prekė man yra būtina? Ar tikrai negalima iš kiekvieno euro išspausti daugiau? Niekas nepriekaištaus, jeigu vieną ar kitą daiktą kurio jums nereikia paliksite prie kasos. Minėti klausimai leis grįžti prie taupymo režimo.

Neperlenkite lazdos

Kažkada skaičiau, kad norint būti turtingu riekia sunkiai dirbti, gauti gerą atlyginimą, valgyti tik grikius ir ryžius, niekur neiti, senus rūbus drožti iki paskutinio, niekur nevažiuoti ir tik džiaugtis TV ir interneto malonumais.

Akivaizdu, kad tai greičiausias būdas susitaupyti milijonus, bet ar toks yra mūsų tikslas. Būti vieniems namuose? Toks gyvenimas yra apgailėtinas ir nekelia džiaugsmo.

Taupymas neturi mūsų daryti mažiau laimingais.

Jeigu mes taupome laimės sąskaita, tai kam mes tada apskritai gyvename? Gyventi kukliau nereiškia būti mažiau laimingam. Ne vienas socialinis tyrimas jau įrodė, kad laimė ir pinigai mažai susiję. Taupyti laimės sąskaita negalima. Taupyti – tai nešvaistyti pinigų tiems dalykams, kurie nekuria vertės ir džiaugsmo. Atsisakyti laimės dėl pinigų yra kvaila.

Nenukrypkite nuo kurso

Mano finansiniai tikslaiTai, kad negalima taupyti laimės sąskaita dar nereiškia, kad galite pirkti viską ko trokšta širdis.

Viską galima pateisinti: „rytinis puodelis kavos – sukuria gerą nuotaiką visai dienai – juk maži dalykai daro žmogų laimingą, tiesa?“ arba „loterijos bilietas- vienintelė galimybė išspręsti visas mano finansines problemas“.

Kiekvienas iš mūsų yra linkęs pateisinti savo mažas nuodėmes ir netgi galime sugalvoti tūkstančius argumentų, kodėl mums BŪTINAS vienas ar kitas daiktas. Bet melas sau ir „pritempti argumentai“ neturi būti pagrindas išleisti pinigus. Patartina visuomet su savimi nešiotis finansinių tikslų nuotrauką. Prieš mokėdami pinigus galėsite įvertinti, kad pirkinys nėra pakankamai svarbus, kad atitolintų svajonės išsipildymą. Tai geriausias būdas „išfiltruoti“, kurie pirkiniai yra išties vertingi, kurie ne.

Valdyk savo pinigus

Asmeniniai finansai: pinigų valdymasKetvirtoji asmeninių finansų taisyklė: valdykite savo pinigus. Pajamų padidėjimas arba išlaidų sumažėjimas reiškia didesnes santaupas. Didėjančios santaupos – tai jūsų bilietas į finansinę laisvę. Kuo daugiau sutaupysite kiekvieną mėnesį, tuo greičiau tas bilietas atsiras jūsų kišenėje. Tad kaip reikia valdyti savo pinigus, kad santaupos didėtų? Štai jūsų planas:

Grąžinkite skolas

Grąžinkite skolas!!! Jūs niekuomet iš investicijų neuždirbsite tiek, kiek jums kainuoja skola. Investuodami jūs rizikuojate prarasti pinigus. Grąžindami skolą – jūs niekuo nerizikuojate. Pirmiausia atsikratykite tų skolų, už kurias mokamos didžiausios palūkanos. Turiu omenyje greituosius kreditus, kreditines korteles ir vartotojiškus kreditus. Pasinaudokite sniego gniūžtės efektu – atsikračius pirmos skolos, jūsų finansinė našta sumažės. Turėsite mažiau įsipareigojimų, todėl disponuosite didesne laisva pinigų suma. Tuos „naujai atsiradusius laisvus pinigus“ jūs galite arba išleisti, arba juos panaudoti kitai skolai grąžinti – taip jums atsiranda galimybę antrą skolą grąžinti daug greičiau, trečią skolą – dar greičiau ir t.t. Tokiu būdu išlipti iš skolų liūno galėsite daug greičiau.

VDŽ fondas

Dažnai manęs klausia, kas tas VDŽ fondas ir ką su juo veikti? VDŽ – tai Vienas Dievas Žino, kas šitam gyvenime gali atsitikti. Nenumatyti atvejai gali ištikti bet kurią dieną, kiekvieną dieną kas nors gali įykti ne pagal planą ir kiekviena diena gali būti ta diena, kai jums netikėtai prireiks pinigų, nes sugedo automobilis, susirgote, atleido iš darbo ir t.t. Visiems aišku, kad nelaimė atsitiks, vienintelis klausimas KADA TAI ATSITIKS. Akivaizdu, kad vieną dieną mums netikėtai prireiks pinigų, tačiau tik vienas kitas turi sukaupę VDŽ fondą nenumatytiems atvejams, kiti mieliau renkasi stresą ir paniką, kai netikėtai prireikia pinigų. Neapgaudinėkite savęs – VDŽ fondas yra būtinas.

Pasirūpinkite senatve

Kaip gyvensite senatvėje? Ar valstybinė pensija bus vienintelis pajamų šaltinis? Ar tikrai senatvėje norite sėdėti namuose ir žiūrėti televizorių, nes daugiau negalite sau leisti? Galbūt verta vieną ar kitą eurą sutaupyti tam, kad senatvėje galėtumėte džiaugtis gyvenimu užuot savęs gailėjęsi ir visiems skundęsi, kokios mažos pensijos. Aš nesakau, kad turite pulti stačia galva investuoti į antros ar trečios pakopos pensijų fondus, senatvei galima kaupti pinigus įvairiais būdais, tačiau senatve reikia pradėti rūpintis DABAR, nes vėliau gali būti per vėlu.

Studijos           

Nesutikau nei vienų tėvų, kurie galvotų, kad jų vaikas užaugęs dirbs juodą darbą. Visi tėvai svajoja, kad jų vaikai bus bankininkais, inžinieriais, gydytojais, advokatais ir t.t. Bet paklausus, kiek kainuoja tokios studijos ir kiek pinigų jie yra sutaupę studijoms, tik vienas kitas turi kuo pasigirti. Realybė ta, kad išsilavinimas nuolat brangsta. Žinoma, jūs galite sakyti, kad vaikai paims studijų paskolą ir problema bus išspręsta. Kai kuriems tėvams tai yra vienintelė išeitis, tačiau pradėti gyvenimą su 10 000 € skola aš pats tikrai nenorėčiau. Dėl turimų skolų vaikai dar kelerius metus po studijų gali būti finansiškai priklausomi nuo tėvų. Jeigu nenorite, kad vaikai “sėdėtų Jums ant sprando” kol išeisite į pensiją, apie santaupas vaikų mokslams pradėkite galvoti jau šiandien.

Investavimas 

Investavimas – tai tas įrankis sutrumpinti kelią iki finansinės laisvės. Vien tik taupymas jūsų neišgelbės. Jums nepadės netgi ir indėlis banke (palūkanos už indėlius yra mažesnės nei infliacija). Čia jums reikės pasukti galvą rimčiau, sukaupti šiek tiek žinių ir patirties tam, kad pradėtumėte investuoti pelningai. Gera žinai ta, kad investavimui nereikia skirti daug laiko. Svarbiausia nenuleisti rankų užklupus pirmoms investicinėms nesėkmėms – tai brangiausios ir geriausios pamokos. Visi didieji investuotojai mokėsi iš klaidų, jūs nesate išimtis. Daug mano pažįstamų investavo tik vieną kartą – iki pirmosios finansinės krizės. Kas žino, galbūt šiandien jie būtų finansiškai laisvi, jeigu tąkart nebūtų nuleidę rankų…

Finansinė laisvė

Asmeniniai finansai: finansinė laisvėPaskutinė asmeninių finansų taisyklė: finansinė laisvė. Daugelis žmonių mano, kad asmeniniai finansai ir investavimas – tai būdas tapti turtuoliais. Galbūt dėl to knygynai lūžta nuo knygų apie milijonierius. Turiu jus nuvilti – asmeniniai finansai yra ne apie tai, kaip tapti turtingu. Asmeniniai finansai yra apie tai, kaip tapti finansiškai nepriklausomu, laimingu žmogumi. Sumaniai valdydami savo pinigus jus tapsite LAISVU ŽMOGUMI, kuriam neberūpės, kiek pabrango šildymas ir elektra, kuriam nebus svarbu ar atlyginimas buvo pervestas vakar ar šiandien. Finansiškai laisvas žmogus visada turi pinigų, galbūt jis nežino, kas vakar laimėjo Eurolygos finalą ar TV realybės šou, bet jis žino, kur kiek ir kam išleido pinigų. 

Vis dar nugirstu kalbant: „seniau tarnavom okupantams, atgavom nepriklausomybę – tarnaujam bankams“. Tai jūsų pasirinkimas. Jūs renkatės tarnauti bankams ar ne, jūs renkatės imti paskolą ar ne, jūs renkatės dirbti už mažą atlyginimą ar už didelį, jūs sprendžiate, kada ir kur leisti pinigus. Jūs esate savo padėties šeimininkas. Atėjo laikas paminti vartotojų kultūros primestą vergų likimą ir apversti viską aukštyn kojom: atsikratyti skolų, pinigus leisti tik svarbiausiems dalykams, kurie daro mus laisvais ir laimingais žmonėmis, kiekvieną dieną dirbantiems dėl to, kad darbas mums patinka, o ne todėl, kad mums reikia pinigų. Tik būdami laisvi, galite daryti tai, kas išties prasminga, kas daro jus laimingą ir kuria džiaugsmą kitiems.

Daugelis nori gyventi geriau, bet tingi net pirštą pajudinti, kad kas nors pasikeistų. Viską mes norime daryti rytoj: rytoj taupysime, rytoj mažiau valgysime, rytoj paskutinė cigaretė… Rytoj reiškia poryt, poryt – užporyt, užporyt reiškia NIEKADA… Galbūt atėjo laikas sustoti ir susimąstyti: galbūt šiandien geriausias laikas pokyčiams?  

 

Asmeniniai finansai per 5 minutes
49 balsai/ Vid.4.9

24 Comments

  1. slinas 2016-02-08 at 21:14 - Reply

    Geros mintys 🙂 pritariu

  2. Mantas 2016-03-27 at 19:54 - Reply

    Tikrai geras straipsnis. Dekui

    • Justinas 2016-04-03 at 05:19 - Reply

      Džiaugiuosi, kad jums patiko 🙂

  3. Algis 2016-04-04 at 08:14 - Reply

    Šauniai paprastai suprantama

    • Justinas 2016-04-05 at 10:43 - Reply

      Džiaugiuosi, Algi, kad straipsnis jums pasirodė naudingas.

  4. darius 2016-05-07 at 16:39 - Reply

    Investologija.lt pakeite mano gyvenima. Atsitiktitai pradejau skaityti apie investavima. Visus straipsnius su investavimu, buchalterine apskaita perskaiciau min 4kartus. Dabar nuolat skaitau knygas, toboleju investavime. Buvau zmogus kuris gyvena nuo algos iki ilgos. Dabar mano pajamos isaugo n kartu, einu I seminarus ir bendrauju su zmonemis kuriuos tik TV pasizeti galejau. Gali pasirodyti, kad esu pinigu vergas, kolegos juokesi kad vazineju su “inkilu“ – taip mano masina vadina. Bet skirtumas, tas kad as jau per siuos metus apkeliavau 4salis, ir mano pajamos vistiek augo, nuveikiau daug ka. O kolega pasieme paskola del masinos.
    Noriu jiems padeti kaip man padejo investologija.lt bet I mano pasakymus ir poelgius atsako neigiamai. 🙂 Jei zmogus nenori keistis, gal jis laimingas sededamas vietoje:)

    • Justinas 2016-05-11 at 05:50 - Reply

      Sveikas, Dariau, negaliu patikėti, kad mano straipsniai gali taip įkvėpti 🙂 Neslėpsiu, kad labai džiugu gauti tokį komentarą ir tai motyvuoja toliau dirbti prie Investologijos. Bet manau, kad pats esi savo sėkmės kalvis, o ne koks nors straipsnis ar knyga.
      PS. Jei iš tavo taupumo juokiasi žmogus artėjantis prie bankroto ribos – vadinasi tu teisingame kelyje 🙂 Aš ir pats su inkilu ilgai važinėjau, o ir dabar mano automobilis prabangaus tikrai neprimena 🙂 Svarbu važiuoja 🙂

  5. Donatas 2016-05-12 at 16:53 - Reply

    Aciu tau Justinai uz sia svetaine ir straipsnius!!!!

  6. Domantas 2016-05-23 at 09:26 - Reply

    Staripsnis , kuris tikrai priverčia susimastyti ir pradėti rūpintis savo finansais. 🙂

  7. Mantas 2016-06-24 at 03:29 - Reply

    Labai naudingas straipsnis, privercia susimastyti ir pradeti taupyt

  8. Algirdas 2016-08-07 at 20:51 - Reply

    Idomu,kokie jusu pamastymai butu apie investavima i sidabra ir auksa,nes valstybiu skolos yra milziniskos,vien jav skola valstybes ir privataus sektoriau sudaro 70 trilijonu,ir visi prognozuoja ne kokia ateity finansu srityje,o dauguma investuotoju po truputi slepiasi po sidabru ir auksu,nes nezinai kada gali nuverteti sis popierius,kuris beja yra nepadegtas nei auksu nei sidabru jau nuo 1971 metu,nekalbant apie tokis turtingas salis kaip vokietija,italija,kurios ir yra prasiskolinusios trilijonais. Ipac butu idomu isgirsti Justino apie sidabra,nes as i ji esu investaves nemazai (999 prabos luitus).

    • Justinas 2016-08-08 at 05:42 - Reply

      Algirdai,
      Fizinis sidabras sudaro tik simbolinę mano investicinio portfelio dalį, tad aukso sidabro kainų pokyčiams neskiriu didelio dėmesio. Apskritai, nebesistengiu pergudrauti rinkos, numatyti paklausos-pasiūlos pokyčių ir ekonomikos krizių, bandydamas maksimizuoti savo pelną. Mano nuomone, nuspėti ateitį yra beveik neįmanoma (ir daugelis tyrimų tą patvirtina), tad neverta tam skirti daug laiko (laiko sąnaudos nepateisina pelno). Esu visiškai pasyvus investuotojas.

  9. Paulius 2016-08-14 at 19:59 - Reply

    Aciu tikrai naudinga.

  10. Mantas 2016-08-23 at 00:01 - Reply

    Dar geriau yra susimastyti ir imtis veiksmo ta pacia akimirka, kai tik kyla mintis, nes susimastome visi, bet veiksmo taip ir nepadarome 🙂

  11. Ovis 2016-08-23 at 08:39 - Reply

    Puikios įžvalgos!

  12. Irma 2016-09-01 at 10:23 - Reply

    Nuostabus straipsnis! Man asmeniskai labai taikliai pataike i skaudamas vietas… Siandien net pietus atsinesiau i darba 🙂

  13. Egle 2016-09-09 at 20:27 - Reply

    Tikrai geras ir vertas dėmesio straipsnis.

  14. Sigita 2016-09-29 at 07:30 - Reply

    Justinai, jūs turite ne tik žinių apie finansus, bet ir gebėjimą įtikinti žmones. Manau esate lyderis iš prigimties. 🙂

  15. Dainius 2016-11-12 at 06:34 - Reply

    Patiko.

  16. Paulius 2016-12-04 at 22:50 - Reply

    Aiskus, konkretus, itikinantis ir padedantis daug ka suprasti straipsnis! Aciu!

  17. Arturas 2017-03-21 at 22:53 - Reply

    Labai idomus straipsniai, labai aciu!
    Turiu klausima apytikslei situacijai: busto paskola 100 000 euru; sutaupyta suma 100 000 euru. Ar grazinti busto paskola, ir tuomet tik galvoti apie kaupima ir investavima, ar investuoti sia suma, ir toliau moketi busto paskola 20 metu i prieki?
    Is patirties pinigai nuverteja, tad paskola atiduoti bus vis lengviau del infliacijos, atlyginimo kilimu etc; is kitos puses tai yra isipareigojimas ir damoklo kardas virs galvos – jei prarasciau darba, butu rizika prarasti ir busta.
    Ka manot?

  18. Arturas 2017-03-22 at 08:42 - Reply

    aciu, jau radau pas Jus atsakyma geriau paieskojes.

  19. Vaida 2018-06-29 at 06:41 - Reply

    Super! Visai netyčia radau jus ,ieškodama informacijos apie šeimos finansus.Atsibodo gyventi nuo algos iki algos ir dar plius išimant iš taupyklės.
    Aš dar tik pradedančioji, dar daug darbų laukia.Bet mažais žingsneliais į priekį.
    Planas:atiduoti skolą, išeit į pensiją 50 metų , keliauti, sukaupti vaikams studijoms 🙂 Turiu dar 20 metų 🙂

    Dėkui 🙂

  20. Andrius J 2018-11-16 at 08:29 - Reply

    Ačiū. Puikus straipsnis!

Palikite komentarą

Ar norite turėti daugiau pinigų?

Atlikite testą ir sužinokite, kaip savo stiprybes ir unikalius gebėjimus galite paversti pinigais.

Ką Jūs gausite:

  • Finansinio potencialo raportą, paremtą Jūsų unikaliais gebėjimais;
  • Gaires, nuo ko turėtumėte pradėti;
  • Išsklaidysite abejones – sužinosite, į kurią sritį turite koncentruotis.

Dėkojame už registraciją

JUMS NEMOKAMAI

 Kaip uždirbti 20,4 % per metus

  • Strategijos vidutinė metinė grąža - 20.4 proc.
  • Istoriniais rezultatais pagrįsta investavimo metodika
  • Strategija aptinkanti pigias ir aukštą brangimo potencialą turinčias akcijas
  • Kriterijai eliminuojantys pigias ir nieko vertas akcijas
  • NEMOKAMAS, nuolat atnaujinamas akcijų sąrašas
Tu per žingsnį nuo finansinės sėkmės

Registruokis ir siųsk nemokamą knygą

Dėkojame už registraciją

Send this to a friend