Investavimas į auksą, naftą ir kitas žaliavas suintriguoja daugelį. Beveik kiekvienas mūsų svajojo kaip gerai būtų turėti nuosavą aukso kasyklą ar naftos gręžinį. Ir aukso ir naftos visiems juk reikia, taigi visuomet rastumėte, kam ją parduoti. O dar geriau, kad žaliavų kaina ilguoju laikotarpiu nuolat auga dėl ribotų išteklių. Gera žinia ta, kad jums netgi nereikia nei aukso kasyklų, nei naftos gręžinio, kad galėtumėte pasinaudoti žaliavų vertės augimu. Tiesa investavimas į auksą, naftą bei kitas įvairiausias žaliavas turi savų subtilybių.

Su žaliavomis susiduriame kiekvieną dieną. Mes važiuojame į kavinę naudodami kurą, kavinėje perkame kavą, į kurią dedame cukrų ir jį išmaišome metaliniu šaukšteliu. Visos šios žaliavos perkamos biržoje. Žaliavų kainos nuo senų laikų daro didelę įtaką ne tik paprastiems žmonėms, bet ir visai ekonomikai. Dėl šios priežasties apie maisto produktų ir kuro kainas nuolat girdite iš spaudos, televizijos ir kitų masinio informavimo priemonių. Dėl nuolatinės paklausos, ribotos pasiūlos ir įtakos ekonomikai žaliavos domina ir investuotojus.

Seniau žaliavomis prekiavo tik stambios kompanijos, kadangi žaliavų biržose prekiaujama tik stambiais sandoriais. Šiais laikais modernūs investiciniai instrumentai ir prekybos žaliavomis platformos sudaro galimybes į žaliavas investuoti ir smulkiesiems investuotojams. Žaliavas galite rasti daugelio smulkiųjų investuotojų investiciniuose portfeliuose.

Jeigu jūs norite sužinoti, kodėl investuotojus masina investavimas į auksą, sidabrą įvairius kitus metalus, naftą bei kitas žaliava, kaip jų įsigyti, kodėl kinta žaliavų kaina ir kokią riziką teks prisiimti, šis straipsnis yra skirtas būtent jums.

Gero skaitymo.

Kas yra investicijos į žaliavas?

Žaliavos tai rinkoje paklausi produkcija, neturinti kokybinių skirtumų, pvz. auksas visur yra auksas, gamtinės dujos visur yra gamtinės dujos, tad jums iš esmės nėra skirtumo iš ko pirksite, vis tiek įsigysite tą pačią žaliavą. Kadangi žaliavos neturi esminių skirtumų, jomis galima prekiauti biržose. Auksu, metalu nafta, maisto produktais ir kitomis žaliavomis prekiaujama specialiose žaliavų biržose. Didžiausios apyvartos pasiekiamos JAV Niujorko (NYBOT), Europos (EURONEXT), Kinijos (DCE) ir Indijos (MCX) žaliavų biržose.

Investicijos į žaliavasKad žaliavomis būtų galima prekiauti biržoje būtini rinkos dalyvių susitarimas dėl bendrų prekybos žaliavomis standartų. Biržoje prekiaujama nustatytais žaliavų kiekiais, pvz. aukso prekybos standartas  yra 1 trojos uncija. Pvz. investuotojas biržoje pirkdamas 5 kontraktus aukso iš tiesų perkate 5 trojos uncijas aukso. Kita vertus, sakyti kad žaliavos neturi kokybinių skirtumų būtų klaidinga. Žaliavos turi daugelį kokybinių lygių ir kuo geresnė žaliavos kokybė, tuo brangiau ji yra parduodama. Juk jūs neapsidžiaugtumėte supratę, kad jautiena kurią įsigijote yra užkrėsta kempinlige.

Žaliavų biržose aktyviausiai prekyba vyksta tauriais metalais ir energetiniais ištekliais: auksu, sidabru, žaliavine nafta, gamtinėmis dujomis tačiau ne mažiau populiarios ir kitos statybos ir maisto sektoriai:, geležies rūda, aliuminiu, etanoliu, anglimi, cukrumi, druska, kava, soja, ryžiais ir kviečiais. Tačiau yra daug daugiau žaliavų, kuriomis prekiaujama žaliavų biržose. Visas žaliavas galima būtų suskirstyti į penkias kategorijas:

  1. Energetikos sektoriaus žaliavos – nafta, gamtines dujos, uranas, propanas.
  2. Metalai skirstomi į brangiuosius metalus, tokius kaip auksas, platina, paladis, sidabras ir industrinius metalus, tokius kaip cinkas aliuminis, nikelis, plienas ir pan.
  3. Gyvulininkystės produkcija – aviena, kiauliena ir gyvi galvijai.
  4. Žemdirbystės produkcija – kukurūzai, ryžiai, soja, kakava, kava, cukrus, medvilnė ir pan.
  5. Kitos žaliavos – etanolis, guma, vilna ar polietilenas.

Prekyba žaliavomis iš esmės yra naudinga stambioms įmonėms parduodančioms ir perkančioms žaliavas. Kompanijos, siekdamos užtikrinti žaliavų tiekimą susitinka biržoje, kur iš anksto sudaro sandorius, įpareigojančius ateityje pirkti/parduoti žaliavas. Pvz. Urano kasykla susitaria su atomine elektrine, kad už sutartą kainą po dviejų mėnesių parduos nustatytą kiekį urano. Pardavėjui tai naudinga, nes jis gali toliau išgauti uraną, kadangi žaliava bus nupirkta. Pirkėjui tai naudinga, nes jis žino, kad turės pakankamai urano užtikrinti atominės elektrinės darbui.

Pirkėjas už sudarytą sandorį palieka užstatą, kaip garantą, kad ateityje vykdys savo įsipareigojimus įsigyti žaliavas. Užstatas visuomet būna kelis kartus mažesnis už planuojamų įsigyti žaliavų vertę. Atėjus nustatytam terminui, pirkėjas sumoka likusią užstato dalį, o pardavėjas jam pristato nustatytą žaliavų kiekį. Kita vertus, jeigu žaliavos kaina rinkoje sumažėja, pirkėjui gali būti finansiškai netikslinga jas įsigyti už anksčiau nustatytą kainą. Tokiu atveju pirkėjas gali nepirkti žaliavų dėl kurių kainos ir kiekio buvo iš anksto susitarta, tačiau pardavėjui kaip kompensacija atitenka užstatas. Taigi iš esmės prekyba žaliavomis yra pagrįsta ateities sandoriais ir jiems būdingomis savybėmis.

Užstato dydis priklauso nuo sverto, kurį investuotojas pasirenka. Būtent galimybė naudoti svertą ir nutraukti sandorį neatėjus terminui (nepirkti žaliavų) į šią rinką masina spekuliantus. Prekyba ateities sandoriais yra nulinės sumos žaidimas – kiek vienas laimi, tiek kitas pralaimi. Spekuliantai perka teisę pirkti žaliavas naudodami svertą. Atėjus terminui išpirkti likusią dalį žaliavų, spekuliantai sandorį anuliuoja ir pasipelno iš kainų skirtumo. Pvz. Tarkime jeigu svertas yra 1:10 tai už 1000 lt. jie valdo 10 000 lt. vertės naftos. Atėjus naftos išpirkimo terminui jos vertė pakyla 10 proc. Tokiu atveju spekuliantas investavęs 1000 lt. valdo 11 000 lt. vertės turtą. Kadangi jam naftos nereikia, pardavęs šį sandorį, spekuliantas iš 1000 lt. uždirba 1000 lt. t.y. 100 proc. pelno. Tuo tarpu naftą jam pardavęs asmuo 1000 lt. pralaimi.

 Nuo 2000 metų spekuliavimas žaliavų kainomis stipriai išaugo. Šiuo metu tik vienas sandoris iš dešimties yra išpildomas, o kiti sandoriai anuliuojami anksčiau laiko prisiimant gautą pelną/nuostolį.

Ar verta investuoti į žaliavas?

Investicijos į žaliavas užima dalį investuotojų portfelio. Tam yra kelios priežastys:

  • žaliavų kaina ilguoju laikotarpiu kyla;
  • žaliavų vertė nemažėja dėl infliacijos;
  • investicijos į žaliavas yra gera priemonė valdyti rizikai ir bene geriausias instrumentas diversifikuoti investicinį portfelį.

Investicijos į žaliavas ilguoju laikotarpiu yra panašus kaip ir obligacijų. Ilguoju laikotarpiu žaliavos teikia 5 proc. investicinę grąžą. Svarbu pažymėti, kad šis rodiklis yra paremtas daugiau nei šimto skirtingų žaliavų kainos pokyčiais, todėl jo nereikėtų tapatinti su vien brangiesiems metalams ar energetikos sektoriaus žaliavoms būdingu pajamingumo ir vertės svyravimais.

Tačiau kitų žaliavų vertė gali augti ir greičiau. 2004 m. du mokslininkai G. Gorton ir K. G. Rouwenhorst palygino 35 žaliavų ateities sandorių ir S&P 500 akcijų indekso pelningumą 1959 – 2003 metų periodu. Rezultatai apstulbino daugelį. Tyrimas parodė, kad žaliavos yra mažiau rizikingos investavimo priemonės nei akcijos. Akcijų rizikos premija buvo mažesnė nei žaliavų ateities sandorių. Akcijos judėjo visiškai priešinga kryptimi nei žaliavos. Ir galiausiai mokslininkų tirtos žaliavos buvo ne ką mažiau pelningesnės nei akcijos.Investavimas į žaliavas

Ne ką mažesnis privalumas yra diversifikavimas. Žaliavos, skirtingai nei akcijos, ar obligacijos, yra materialus turtas. Dėl šios priežasties žaliavų kaina skirtingai reaguoja į ekonomikos pakilimus ir nuosmukius. Paprastai ekonomikai mažėjant, akcijų vertė krenta, o žaliavų kaina išlieka nepakitusi. Apskritai, analizuojant praeities duomenis, matyti, kad investicijos į žaliavas mažai koreliuoja su tradicinėmis investavimo priemonėmis. Ši žaliavų savybė yra svarbi investuotojams, siekiantiems diversifikuoti investicinį portfelį.

Kaip matote iš pateikto grafiko, akcijos yra atvirkščiai proporcingos žaliavų vertės pokyčiams. Kitaip tariant akcijų ir žaliavų kursai juda priešingomis kryptimis. Tai nėra sunku paaiškinti. Pingant žaliavoms, produkcijos savikaina mažėja, todėl kompanijos uždirba daugiau. Brangstant žaliavoms, viskas vyksta priešingai – išaugusi produkcijos kaina mažina kompanijos pelną, tad akcijų vertė krenta. Taigi žaliavos yra geriausia priemonė apsisaugoti nuo akcijų rinkoje susiformavusių kainų burbulo ir visuotinio akcijų kurso kritimo. Ir atvirkščiai – atėjus meškos į žaliavų rinką, jūs būsite bulius akcijų rinkoje.

Žaliavos yra tinkamas instrumentas rizikai valdyti. Jos yra atsparesnės netikėtų įvykių, finansinių krizių ir politinei rizikai. Juk nesvarbu, kas atsitiktų vis tiek žmonėms reikės valgyti, reikės kuro ir metalo ir pan. Pvz. 1990 m. Irakui užpuolus Kuveitą akcijų kursai mažėjo, tuo tarpu žaliavų kainai šie įvykiai didesnės įtakos neturėjo. Tačiau negalima sakyti, kad žaliavos yra visiškai atsparios šioms tendencijoms. Žaliavų rinkoje vyksta spekuliacija, todėl kai kurių finansinių krizių metu žaliavų kaina smunka panašiai kaip ir tradicinių vertybinių popierių vertė.  Pvz. 2007 m. finansinės krizės metu didelės spekuliacijos naftos kainomis sąlygojo jų vertės padidėjimą beveik du kartus, tačiau vėliau šis burbulas sprogo ir naftos vertė sumažėjo beveik 5 kartus.

Investicijos į žaliavas yra atsparios infliacijai. Pakilus prekių ir paslaugų poreikiui, kyla ir jų kaina. Siekiant pagaminti daugiau prekių, reikia daugiau ir žaliavų. Pakilus žaliavų paklausai, kyla ir žaliavų kaina. Kadangi žaliavų kaina kyla kartu su infliacija, investuotojai žaliavas gali naudoti kaip infliacijos rizikos valdymo priemonę. 

Investicijos į žaliavas yra paremtas ateities sandoriais. Tačiau finansinių institucijos supaprastino investavimą į žaliavas. Investuotojai investuoti į žaliavas gali naudodami išvestinius investicinius instrumentus. Investuoti į žaliavas galima perkant ateities sandorius, pasirinkimo sandorius, akcijas, ETF fondus, investicinius ir indekso fondus. Kuriuos instrumentus investuotojas pasirinks priklausys nuo jo žinių, patirties ir rizikos tolerancijos.

——————– Taip pat skaitykite   ——————– 

Faktoriai įtakojantys žaliavų kainą

Žaliavų kaina priklauso nuo paklausos ir pasiūlos. Žaliavos, skirtingai nei vertybiniai popieriai, yra riboti ištekliai, o žaliavų gavybos mastas nepriklauso nuo paklausos. Pvz. pasaulyje naftos išgaunama tiek, kiek yra naftos gavybos platformų, aukso gavybos kiekiai priklauso nuo eksploatuojamų telkinių kiekio bei pajėgumų, kviečių kiekis priklauso nuo dirbamos žemės plotų ir derlingumo. Kadangi žaliavų pasiūla yra ribota, jų kainai didžiausią poveikį daro paklausa. Kylant paklausai didėja žaliavų kaina.

Žaliavų pasiūla gali ir sumažėti. Pvz. dėl politinių priežasčių pasaulyje gali sumažėti naftos gavyba. Nepaisant to, kad naftos pasaulyje būtų išgaunama mažiau, norinčiųjų įsigyti naftos nesumažėtų. Taigi realiai tam pačiam kiekiui potencialių pirkėjų tenka varžytis dėl mažesnio kiekio naftos. Didesnę kainą pasiūlę pirkėjai ir įsigyja naftą, likusieji lieka be naftos. Taip naftos kaina kyla.

Tačiau žaliavų kaina ne visuomet kyla, padidėjus žaliavų gavybai arba sumažėjus žaliavų suvartojimui, žaliavų bus išgaunama daugiau nei reali rinkos paklausa, todėl žaliavų kaina sumažės. Pvz. Žmonės valgo nepriklausomai nuo to, kiek pasaulyje užauginama kviečių ar ryžių. Esant derlingiems metams, šių žaliavų kaina sumažės, nes pasiūla viršys paklausą. Po nederlingų metų žemdirbystės produkcijos kaina padidės, nes žmonės nenustos valgyti dėl to, kad pabrango maistas.

Investicijos į naftąŽaliavų kaina yra atsparesnė ekonomikos ciklams, nei vertybiniai popieriai, kadangi kai kurie žaliavų tiekėjai susibūrę į organizacijas gali kontroliuoti išgaunamos žaliavos kiekį. PVZ. Sumažėjus naftos paklausai, Naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC mažina naftos gavybos kiekius tam, kad naftos nebūtų išgaunama daugiau nei realus rinkos poreikis, taip palaikydamos naftos kainą. Kitu atveju, naftos pasiūlai viršijant paklausą, naftos kaina tiesiog sumažėtų.

Žemdirbystės ir gyvulininkystės žaliavų kainą stipriai gali įtakoti oro sąlygos ar  stichinės nelaimės, kadangi nuo to priklauso žemdirbystės produkcijos pasiūla.

Galiausiai žaliavų kainą įtakoja žiniasklaidos informacinės priemonės bei psichologiniai veiksniai. Žiniasklaida įtakoja investuotojų veiksmus, o jeigu investuotojai galvoja, kad žaliavų kaina ateityje kils, jie puola jas pirkti, o kadangi visi vienu metu investuoja į žaliavas, tai žaliavų kaina ir kyla. Kadangi žaliavos, skirtingai nei vertybiniai popieriai, yra materialus turtas, tai jų paklausą gali sumažinti ir vartotojų nuotaikos Pvz. dėl tokių ligų kaip kempinligė, sumažėja gyvulininkystės paklausa, nes žmonės tiesiog kuriam laikui atsisako jautienos, kol nebus tikri, kad užsikrėsti šia liga jie negali. 2009 m. siaučiant kiaulės gripui, sumažėjo kiaulienos paklausa ir kainos, nors pati Pasaulio sveikatos organizacija pasiūlė nevadinti šio susirgimo kiaulių gripu, kadangi jis plito tik tarp žmonių.

Rizika investuojant į žaliavas

Investicijos į žaliavas gali būti labai pelningos, tačiau nereikia pamiršti, kad visoms investicijoms būdinga rizika. Žaliavų vertės svyravimai yra mažesni nei akcijų, tačiau tai nereiškia, kad investicijos į žaliavas negali būti nuostolingos. Kita vertus, įtraukdami žaliavas į savo investicinį portfelį sumažinsite bendrą portfelio riziką, kadangi žaliavų kainos dažniausia juda priešinga linkme nei akcijų indeksai.

Rizika priklauso ir nuo to, kaip diversifikuotas yra jūsų žaliavų portfelis. Investuodami tik į energetikos sektoriaus žaliavas, prisiimsite daug didesnę riziką nei investuodami į skirtingų sektorių žaliavų.

Dramatiškus žaliavų rinkos vertės pokyčius įtakoja trumpalaikiai kainų svyravimai su ilgai trunkančiais ramybės periodais. Net ir kelių dienų bėgyje kainos gali svyruoti nuo rekordinių aukštumų iki senai matytų žemumų. Tai puikiausiai atspindi aukso vertės indeksas. Kaip matote iš istorinių duomenų aukso vertės svyravimas yra didelis ir nežinodami, kokio tipo investiciją perkate, kokios jai būdingos savybės ir rizika, galite prarasti dideles pinigų suma. Taigi pasakas, kad investicinis auksas yra pati saugiausia investicija galite pamiršti. Auksą taip pat kaip ir geležies gabalą ar ryžius parduotuvėje galite pirkti brangiai arba pigiai, tik jūs pats ir jūsų sukauptos žinios gali jums padėti apsispręsti ar verta mokėti rinkos kainą už auksą tam tikru laiko momentu ar tikslingiau palaukti.

Aukso kainos vertės pokyčiai nuo 1970 m.Investavimas į auksą

Galiausiai investuodami į žaliavas susidursite su valiutos rizika. Skirtingose žaliavų biržose prekyba vyksta skirtinga valiuta. Taigi jeigu investuojate užsienio valiuta, galutinis investicijų pajamingumas priklausys ir nuo valiutų vertės pokyčio

Investavimo į žaliavas perkant pačią žaliavą: investavimas į auksą

Pats paprasčiausias būdas investuoti į žaliavas yra jas pirkti ir laikyti. Žinoma, galbūt nesugebėsite saugoti 100 t. naftos ar 1 t. javų, tačiau nusipirkti brangiųjų metalų, tokių kaip auksas, sidabras, paladis ar platina tikrai galite.

Taurieji metalai yra palyginti likvidūs. Investavimas į auksą yra bene likvidžiausias. Beveik pusė pasaulyje esančio aukso valstybės saugo kaip atsargas. Aukso atsargos pagrindžia valiutos vertę ir suteikia valiutai stabilumo, todėl visose pasaulio valstybėse žmonės suprantama aukso vertę ir jį nesunku parduoti.

Investicinis auksasInvestavimas į auksą pirmiausia skirta apsaugoti pinigų vertę. Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse investavimas į auksą yra pigesnis, kadangi nėra taikomas pridėtinės vertės ir muito mokestis. Taurieji metalai pasižymi ypatingomis fizinėmis savybėmis, jie nerūdija, nedega, todėl gali būti saugomi neribotą laiką. Gerai dar ir tai, kad taurieji metalai užima nedaug vietos, jų saugojimui nereikalingos didelės patalpos. Kita vertus, mažame tūryje koncentruojama didelė vertė, todėl tauriuosius metalus nesunkiai galima pavogti, todėl jų atsargų saugumui skiriamas ypatingas dėmesys.

Dažnai privatūs investuotojai auksą saugo bankuose nuomojamuose seifuose arba naudojasi investicinį auksą platinančių kompanijų saugojimo paslaugomis. Prieš investuodami į tauriuosius metalus turite įsivertinti jų saugojimo kaštus.

Investavimas į auksą nėra toks paprastas – reikia išmanyti aukso fizines savybes. Investicinio aukso praba turi būti nuo 900 iki 999,99. Jis turi tikslų svorį, išmatavimus bei tūrį. Auksas yra minkštas ir lengvai deformuojamas metalas, todėl svarbu, kad investicinio aukso luitai bei monetos išlaikytų visus fizinius parametrus, paviršius nebūtų subraižytas ir deformuotas. Jeigu kyla klausimai dėl aukso kokybės atliekamas cheminis tyrimas – prabavimas. Netgi investicinio aukso lietimas pirštais mažina jo vertę, nes pirštų antspaudai gerai matosi ant poliruoto paviršiaus, bandant jį nuvalyti gali būti padaryti fiziniai pažeidimai.

Investicinis auksas gaminamas štampavimo arba liejimo būdu nuo 1 g. iki 1 kg. Kiekvienam aukso luitui suteikiamas unikalus numeris. Ant investicinio aukso luito būna nurodytas gamintojo logotipas, svoris ir aukso grynumas. Perkant investicinį auksą, teks sumokėti šiek tiek daugiau nei aukso kaina biržoje, kadangi platintojai užsideda kelių procentų pelno maržą.

Investavimo į žaliavas būdai: ateities sandoriai

 Ateities sandoriai geriausiai atspindi žaliavų vertės pokyčius. Kaip jau minėjome anksčiau, ateities sandoriai yra dviejų šalių susitarimas nustatytu laiku ateityje pirkti/parduoti nustatytą kiekį žaliavų už iš anksto nustatytą kainą. Ateities sandorių rinkoje prekiaujama tokiomis žaliavomis kaip gamtinės dujos, neperdirbta nafta, auksas, žemdirbystės ir gyvulininkystės produkcija. Pagrindiniai žaidėjai ateities sandorių rinkoje yra stambios kompanijos, kurių veiklai reikalingos žaliavos. Stambiosios kompanijos tokiu būdu apsidraudžia nuo žaliavų vertės svyravimų. Ateities sandorių rinka masina spekuliantus, kurie siekia pasipelnyti iš žaliavų kainų svyravimų. Jie savo poziciją visuomet uždaro prieš įvykdant galutinį sandorį, nes pačių žaliavų jiems nereikia.

Investuodamas į ateities sandoriu tiesiogiai dalyvausite žaliavų rinkoje. Pirksite naftą iš tarptautinių korporacijų Saudo Arabijoje ir pardavinėsite auksą papuošalų gamintojams Indijoje. Tik tiesiogiai dalyvaudami žaliavų rinkoje jūs suprasite , kada kainos kyla dėl spekuliacinių tikslų, o kada dėl išaugusios paklausos. Kuo geriau perprasite žaliavų rinkos žaidėjų elgseną, tuo geriau galėsite iš to pasipelnyti.

Su žaliavų ateities sandoriais yra glaudžiai susiję daugelis kitų investicinių instrumentų. Su žaliavomis susijusių kompanijų akcijų kaina paprastai juda ta pačia kryptimi kai ir ateities sandoriai žaliavų biržoje. Pvz. Naftos ateities sandoriams brangstant, paprastai brangsta ir naftą išgaunančių ir perdirbančių kompanijų akcijos, kyla į žaliavas investuojančių investicinių ir ETF fondų vertė. Netgi ir valiutos vertė, kuria prekiaujama žaliavomis šokinėja priklausomai nuo ateities sandorių žaliavomis. Jeigu ir neprekiaujate ateities sandoriais žaliavų biržoje, informacija apie prekybą žaliavų ateities sandoriais jums bus naudinga investuojant į kitus, su žaliavomis susijusius, vertybinius popierius.

Prekiauti ateities sandoriais yra ypatingai rizikinga dėl sverto efekto ir didelių vertės svyravimų. Sumokėję nedidelį užstatą įgyjate teisę įsigyti didelį kiekį žaliavų. Iš anksčiau pateikto pavyzdžio matėte, kaip galima gerai uždirbti naudojant svertą. Tačiau tiesa ta, kad analogiškai pinigus galima pralošti. Pvz. jeigu jūsų svertas yra 1:10, tai žaliavai pabrangus 10 proc., jūs gausite 100 proc. pelną, kita vertus jeigu žaliavų vertė sumažės 10 proc. jūs neteksite visų savo investicijų. Naudojant didelį svertą, maži kainos svyravimai gali reikšti didelį pelną arba nuostolį. Dėl sverto efekto jauni nepatyrę investuotojai siekiantys uždirbti greitai skuba investuoti į žaliavas. Neturėdami žinių ir patirties jie iš esmės yra lošėjai ir dažniausiai toki lošimai baigiasi visišku investicijų netekimu.

Patyrę investuotojai kartais dar naudoja pasirinkimo sandorius. Pasirinkimo sandoriai kaip ir ateities sandoriai leidžia pasinaudoti sverto efektu, tačiau jie riboja patiriamą nuostolį. Pasirinkimo sandorio vertei nukritus iki tam tikros ribos, sandoris anuliuojamas, o investuotojas praranda tik sumokėtą užstatą. Pastebėtina, kad pokyčiai žaliavų pasirinkimo sandorių rinkoje taškas į tašką nesutampa su ateities sandoriais. Daugiau apie pasirinkimo sandorius skaitykite straipsnyje „Pasirinkimo sandoriai: kas tai?“.

Didžiausias prekybos ateities sandoriais privalumas tas, kad investuojate į pačią žaliavą. Kainos pokytis priklauso tik nuo žaliavos paklausos ir pasiūlos. Investuojantieji į kompanijas, susijusias su žaliavomis, dar turi įvertinti ir pačios kompanijos perspektyvas. Pvz. 2005 m. uraganas Katrina ir Vilma nusiaubė Naująjį Orleaną, visą rytų pakrantė ir Golfo įlanką. Sumanūs investuotojai matė ne tik gyventojams padarytą žalą, bet ir tai, kad didžiausios apelsinų plantacijos buvo sunaikintos. O tai gali reikšti tik, viena – trumpalaikės investicijos į užšaldytas koncentruotas apelsinų sultis atsipirks su kaupu, kadangi paklausa bus keliskart didesnė už pasiūlą. Nusipirkę šių ateities sandorių uždirbo milžiniškus pinigus. Kaip matote (žr. paveikslėlį) per porą metų apelsinų kaina paketurgubėjo. apelsinu-sultysTurint omenyje, kad tai ateities sandorių rinka, įvertinkite finansinio sverto efektą ir suvoksite ir gausite nežmonišką uždarbį. Nei investicijos į akcijas, nei į investicinius fondus ar ETF, tokio pelno jums negalėtų duoti. Galų gale, jums net nepavyktų rasti ETF ar investicinio fondo, kurio didelė procentinė dalis tektų apelsinų sultims.

Kitas ateities sandorių žaliavomis privalumas yra tas, kad jūs pats sprendžiate kaip turi atrodyti jūsų investicinis portfelis ir kokios žaliavos į jį turi patekti. Investicinį portfelį suformuosite atsižvelgdami į asmeninę rizikos toleranciją, rinkos suvokimą ir turimą pinigų kiekį.

Norėdami investuoti į žaliavų ateities sandorius, turite atsidaryti investicinę sąskaitą pas finansų tarpininką, kuris gali teikti prekybos ateities sandoriais žaliavų biržoje paslaugas. Kiekvienas žaliavų ateities sandoris, priklausomai nuo brokerio, reikalauja skirtingi dydžio depozito (užstato). Jeigu kontrakto vertė mažėja, galite sulaukti skambučio iš brokerio su prašymu papildyti sąskaitą, norint išlaikyti ateities sandorio poziciją atidarytą.

Investavimo į žaliavas būdai: akcijos

Investavimas į žaliavas galimas ir perkant akcijas. Akcijos yra daug mažiau rizikingos nei ateities sandoriai. Akcijas nesudėtinga įsigyti, laikyti, parduoti ir pan. Investuotojai siekiantys investuoti į žaliavas įsigydami akcijų, turi atsirinkti, kurios kompanijos geriausiai atspindi žaliavų vertės pokyčius. Pvz. Siekdami pasipelnyti iš naftos vertės pokyčių svyravimo, jūs turite atsirinkti kurios kompanijos: naftos gavybos, naftos perdirbimo, naftos transportavimo ar mažmeninis naftos pardavėjas,- geriausiai  atspindės naftos kainos svyravimą rinkoje.

Su žaliavomis susijusių kompanijų akcijų kursų kitimo sąsajas su žaliavų kainomis yra gan paprasta paaiškinti. Pvz. aukso gavybos kompanija išgauna auksą ir jį parduoda. Aukso gavybos kaštai yra pastovūs ir tai, kad biržoje aukso kaina pakilo iki 600 ar 100 JAV dolerių už Trojos unciją, gavybos kaštams jokios įtakos nedaro. Keičiasi tiek vienas dalykas – kompanijos pelnas. Kylant kompanijos pelnui, auga ir kompanijos akcijos kaina.

Kylant žaliavų kainai, kyla ir su žaliavomis netiesiogiai susijusių kompanijų akcijų kainos. Pvz. brangstant naftos kainai, naftos gavybos kompanijos uždirba didelius pelnus ir pradeda ieškoti naujų naftos gręžinių. Jos samdo naftos telkinių paiešką vykdančias kompanijas, perka naftos gavybos įrangą, teikia daugiau užsakymų naftos transportavimą vykdančioms kompanijoms ir t.t. Dėl šios priežasties kyla ne tik naftą išgaunančių kompanijų akcijos, bet ir kitų naftos pramonėje veikiančių kompanijų akcijos. 2007 metais. Pvz. nuo 2001 m. iki 2007 m. naftos kaina padvigubėjo (pakilo nuo 37 iki 78 JAV dolerių už barelį) tuo tarpu 15 Filadelfijos naftos pramonės sektoriuje veikiančių kompanijų akcijos pakilo daugiau nei tris kartus (žr. paveikslėlį).naftos-kompaniju-indeksas

Filadelfijos naftos kompanijų indeksas.

Investavimo į žaliavų kompanijų akcijas privalumas lyginant su investavimu į žaliavų ateities sandorius tas, kad jums nereikia atsidaryti atskiros sąskaitos prekiauti ateities sandoriais. Tai mažiau rizikinga, nes investuodami į akcijas nenaudojate finansinio sverto. Galite investuoti į neįvertintas kompanijas, susijusių su žaliavomis, ir kompanijos vertės padidėjimo, net jei žaliavos kaina ir nepasikeis.

Vienas iš investavimo į žaliavas perkant akcijas trūkumų tas, kad jo netiksliai seka žaliavų vertės pokyčius. Akcijos seka kompanijų veiklos rezultatus, o akcijų vertę lemia ne tik žaliavų vertės pokyčiai, bet ir jų pelnas, vadybos kokybė, konkurencija ir t.t. Pirkdami su žaliavomis susijusių kompanijų akcijas tarsi iš karto investuojate ir į akcijas, ir į žaliavas, todėl turite įvertinti abiem investicijoms būdingą riziką bei galimybes.

Kitas investavimo į akcija trūkumas, kad kartais žaliavų ir su jomis susijusių kompanijų akcijų vertė gali judėti skirtingomis kryptimis. Pvz. Rusijoje įvykus didelei avarijai gamtinių dujų išgavimo, apdorojimo ir saugojimo įmonėje GASPROM, gamtinių dujų kainos kaip mat išaugtų, tuo tarpu GASPROM akcijų vertė Kristų, dėl patirto didelio nuostolio. Vyriausybei pareiškus, kad nacionalizuojama naftos kompanija, kurios akcijomis prekiaujama biržoje, naftos kaina nepasikeis, o akcijos sparčiai nuvertės. Australijoje sausrai ir karščiui sunaikinus visus didelės kviečių kompanijos pasėlius, jos akcijos nuvertėtų, tuo tarpu kviečių kaina išaugtų. sprogus Jurinės naftos gavybos platformos patyrė didelius nuostolius po didelės audros ir naftos gavyba Šiaurės jūroje sustojo.

Galiausiai investuodami į akcijas, jūs negalėsite pasinaudoti finansinio sverto teikiamomis galimybėmis uždirbti didelius pinigus. Investuotojas turi žinoti, kad jeigu kompanija ir skelbiasi, kad yra susijusi su žaliavomis, tai dar nereiškia, kad jos vertė padidės dėl išaugusios naftos kainos. Pvz. jeigu perkate naftos telkinių paiešką vykdančios kompanijos akcijas, tai dar nereiškia, kad ji ras naujus naftos klodus. Kitaip tariant yra skirtumas, ar turėti naftos gręžinį ar jo ieškoti. Kitas pavyzdys būtų Rusijos Naftos ir dujų kompanija GASPROM, kurios pelnas iš esmės neauga kylant dujų ir naftos kainai, kadangi, didėjant šių žaliavų kainai, didėja ir mokesčiai valstybei.

Vis dėlto, daugelis su žaliavomis susijusių kompanijų akcijų gan gerai atspindi žaliavų vertės pokyčius ir sudaro gerą galimybę tradicinėmis investavimo priemonėmis pasinaudoti augančiomis žaliavų kainomis.

Žaliavų investiciniai fondai

Investicinių fondų investuojančių į žaliavas yra daug.

Investicinius fondus galima būtų suskirstyti į fondus investuojančius į realias žaliavas, fondus investuojančius į ateities sandorius, akcijų fondus ir mišrius fondus.

Į realias žaliavas investuojantys fondai perka ir saugo pačias žaliavas pvz. auksą. Šiuos fondus galima vadinti tikraisiais žaliavų fondais. Akcijų fondai investuoja į su žaliavomis susijusių kompanijų akcijas, kadangi šios akcijos koreliuoja su žaliavų ateities sandoriais. Į ateities sandorius investuojantys investiciniai fondai pasirodė gan neseniai. Toki fondai yra pasyvaus investavimo, kadangi jų užduotis yra kuo geriau atkartoti žaliavų indekso pokyčius. Mišrūs fondai turi investuoja ir į akcijas, ir į ateities sandorius, ir į pačias žaliavas. Nėra vienareikšmiško atsakymo, kurie fondai yra investuotojui priimtiniausi. Viskas priklauso nuo investuotojo poreikių.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad investiciniai fondai turi skirtingas investavimo strategijas, tad atidžiai perskaitykite žaliavų investicinių fondų prospektą prieš investuodami. Vieniems investuotojams gali pasirodyti priimtinesni aktyviai valdomi fondai kitiems indekso fondai. Aktyviai valdomi žaliavų investiciniai fondai siekia didesnės nei žaliavų indeksas grąžos. Indekso fondai siekia atkartoti žaliavos vertės pokytį. Dalis indekso fondų gali investuoti ir į žaliavų ateities sandorius, jeigu taip geriau sugebės atspindėti sekamą indeksą.

Kaip ir akcijos investiciniai fondų vertės pokyčiai dažnai būna nukrypę nuo žaliavų vertės. Geriausiai žaliavų kainą biržoje atspindi į ateities sandorius investuojantys investiciniai fondai bei fondai saugantys fizines žaliavų atsargas. Kitų investicinių fondų vertės pokyčiai gali būti gan žymiai nukrypę nu žaliavų vertės, nes juos lemia su atskiromis kompanijomis susijusi rizika bei akcijų rinkos tendencijos, bei fondo strategija.

Žaliavų investiciniai fondai yra patogus tuo, kad, turėdami tik mažą pinigų sumą, iš karto galite nusipirkti daug skirtingų akcijų ar ateities sandorių. Turėdami nedidelį investicinį kapitalą jūs faktiškai negalėtumėte atkartoti konkretaus žaliavų indekso pokyčių. Investavę nedidelę pinigų sumą į diversifikuotą investicinį žaliavų fondą iš karto dalyvautumėte visoje žaliavų rinkoje.

Daugiau apie akcijas sužinosite perskaitę straipsnį „Akcijos: kas tai?“

Investavimo į žaliavas būdai: ETF fondai

ETF privalumas yra tas, kad jais prekiauti yra paprasta kaip akcijomis, nepaisant to, kad patys ETF gali būti sudaryti iš sudėtingų išvestinių priemonių. Žaliavų ETF dar vadinami biržoje prekiaujamais žaliavų fondais (ETC – (exchange traded commodity). ETC investuoja į ateities sandorius. Tai leidžia ETF fondams sekti realius žaliavų vertės pokyčius, o investuotojui – išvengti tiesioginio investavimo į ateities sandorius. Kai kurie ETC fondai, siekdami geriau atkartoti žaliavų vertės pokyčius, dalį žaliavų netgi sandėliuoja.

ETF fondų gausa suteikia plačias galimybes investuoti į žaliavas. Jūs galite investuoti tiek į konkrečią žaliavą (pvz. naftą), viso energetikos sektoriaus žaliavas, į auksą ar daugelį skirtingų žaliavų vienu metu. Kiekvienu atveju komisiniai už ETF įsigijimą bus vienodi, tačiau skirsis žaliavų diversifikavimas.

 Didžiausias ETF fondas investuojantis į žaliavas yra SPDR Gold Trust, kurio veiklos kryptis – investavimas į auksą.



Kitas ETC fondų privalumą lyginant su investiciniais fondais, kad ETC gali neigiamai atkartoti žaliavų kainų pokyčius – t.y. žaliavų kainai krentant, ETC pelnas didėja. Kitas ETF fondų privalumas, kad jūs galite pasinaudoti investicinius svertu, o tai šiek tiek panašu į ateities sandorius. Tradiciniai investiciniai fondai tokios galimybės nesuteikia.

Kaip ETF trūkumą galima būtų pažymėti tai, kad ETF sudaryti sekti tik populiariausioms žaliavoms, todėl jeigu manote, kad polietileno kaina rinkoje išaugs, turėsite investuoti į akcijas arba ateities sandorius. Esant dideliems žaliavų vertės svyravimai, ETC fondai gali ne visiškai tiksliai atspindėti žaliavų vertės pokytį.    

Daugiau apie ETF fondus sužinosite perskaitę straipsnį „ETF: kas tai?“

Investavimo į žaliavas būdai: valiuta

Į žaliavas jūs galite investuoti pirkdami žaliavas eksportuojančių valstybių valiutą. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2003 m. atliko tyrimą ir nustatė, kad kylant žaliavų kainai, brangsta ir žaliavas eksportuojančių valstybių valiuta. Tiesa, vienose valstybėse ši žaliavų ir valiutos koreliacija yra ryškesnė, kitose – mažiau ryški. Iš 58 TVF ištirtų valstybių geriausiai su žaliavų kainomis koreliuoja Pietų Afrikos, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos valiuta. IMF padarė išvadą, kad „atliktas tyrimas rodo, kad žaliavų ir jas eksportuojančių valstybių nacionalinė valiuta juda ta pačia kryptimi. Žaliavų kaina pastoviai daro didelę įtaką žaliavas eksportuojančių valstybių valiutos vertei.“

Tai nesunku paaiškinti ekonomikos principais. Brangstant žaliavoms, į žaliavas eksportuojančios valstybes ateina kapitalas. Valstybė turi einamosios sąskaitos perviršį, užtikrinantį finansinį stabilumą ir ekonomikos augimą, todėl kyla ir valiutos vertė. Kaip matote iš indeksų pateiktų žemiau, žaliavų kaina nuo 2001 iki 2007 m. pakilo 260 proc. Per tą patį laiką Australijos doleris pabrango 37 proc. Valiutų biržoje galima prekiauti naudojant finansinį svertą, todėl investavę į Australijos dolerius santykiu 1 prie 7, būtumėte gavę analogišką pelną kaip ir investuodami į žaliavų ateities sandorius. Kaip matote iš pateiktų grafikų, Australijos doleris gan tiksliai atspindi žaliavų rinkos pokyčius. zaliavu-indeksas12

1. Žaliavų indeksas (CRB-index)Australijos dolerio priklausomybė nuo žaliavų kainos

2. Australijos dolerio kurso pokytis

Jeigu neplanuojate investuoti, o santaupas laikote kojinėje, bent pasistenkite santaupas kaupti žaliavas eksportuojančių valstybių valiuta. Taip grynieji bus daug geriau apsaugoti nuo infliacijos.

Investavimo į žaliavas strategija

Jeigu jūs nusprendėte investuoti į žaliavas per ETF, indekso fondą ar investicinį fondą, prieš įsigydami, įsitikinkite, kad žinote kur dedate savo pinigus. Žaliavų rinka yra sudėtinga ir investuotojai šios rinkos nesupranta taip gerai kaip akcijų ar obligacijų. Nepamirškite, kad žaliavų rinka pasižymi drastiškais vertės pokyčiais, todėl joms skirkite tik nedidelę savo investicinio portfelio dalį.

Investuojant į žaliavas galima rinktis aktyvaus ir pasyvaus investavimo strategijas. Pasyvus investuotojas siekia atkartoti tam tikrą žaliavų indekso grąžą. Šie investuotojai renkasi ETF ir indekso fondus, susietus su žaliavų vertės pokyčiais. Šių investuotojų komisiniai mokesčiai paprastai būna nedideli, o rezultatai vidutiniai.

Aktyvūs investuotojai siekia geresnių rezultatų nei rinkos vidurkis. Šie investuotojai investuoja į su žaliavų rinka susijusių kompanijų akcijas, investuoja tiesiogiai į žaliavų ateities sandorius arba sektoriaus investicinius fondus.

Prekyba žaliavų ateities sandoriais yra labiau skirti patyrusiems investuotojams. Tam reikia skirti daug laiko, nuolat stebėti rinką, kadangi dideli rinkos svyravimai gali sąlygoti investicijų praradimą. Turite laiku uždaryti savo poziciją, kadangi kitu atveju, realizuosite sandorį – t.y. nusipirksite didelius kiekius žaliavų ir net nežinosite ką su jomis daryti.

Investicinius fondus gali rinktis beveik kiekvienas. Aktyvūs investuotojai paprastai prisiima didesnę riziką siekdami geresnių nei rinkos vidurkis rezultatų, tačiau tai nereiškia, kad jų investicijų rezultatai bus geresni nei pasyvių investuotojų. Tuo labiau, kad investicinių fondų mokesčiai yra žymiai didesni nei indekso ar ETC fondams mokami mokesčiai.

Žaliavų vertės pokyčius sekantį investicinį portfelį sudarydami iš akcijų, turėsite kruopščiai jas atsirinkti. Didelis įdirbis dar negarantuoja, kad pastangos bus apvainikuotos didesne nei rinkos vidurkis investicine grąža. Patys formuodami diversifikuotą portfelį, turėsite vykdyti daug įsigyjamų, o tai sąlygos nemažas išlaidas komisiniams.

Žaliavomis diversifikuodami investicinį portfelį ir neigiamai koreliuotų su akcijų rinkos indeksais, turite investuoti tiesiogiai į žaliavas. Investuodami į  kompanijų akcijas iš esmės tik padidinsite akcijų dalį portfelyje. Tik keletas investicinių fondų bei ETF fondų, siekdami atspindėti žaliavų vertės pokyčius perka ateities sandorius, todėl prieš juos įsigydami atidžiai skaitykite fondo prospektą. Išanalizuokite žaliavų fondo prospektus, metinius pranešimus, atkreipkite dėmesį kaip paskirstytos fondo investicijos ir ar tai atitinka jūsų poreikius. Juk prasidėjus akcijų griūčiai jūs nenorite sužinoti, kad žaliavų fondas jums nesuteikė diversifikacijos, kadangi jame yra tik energetikos sektoriaus kompanijų akcijos.

Pabaigai

Norintys investuoti į žaliavas gali rinktis iš daugelio finansinių instrumentų: derivartyvų (pasirinkimo ir ateities sandoriai), valiutų biržos FOREX, akcijų, investicinių fondų, ETF ar tiesiog pirkdami pačią žaliavą. Visi šie investavimo būdai skirtingai susiją su žaliavų vertės pokyčiais. Kuris iš finansinių instrumentų yra tinkamiausias jums, priklauso nuo jūsų tikslų. Atminkite:

  • Prekyba žaliavomis vyksta žaliavų biržose.
  • Prekyba žaliavomis pagrįsta ateities sandoriais.
  • Žaliavų rinka pasižymi drastiškais vertės pokyčiais.
  • Investavimas į auksą, sidabrą ir naftą yra populiariausias tarp investuotojų.
  • Žaliavų vertės pokyčiai nesutampa su akcijų vertės pokyčiais.
  • Investicijos į žaliavas atsparios infliacijai.
  • Investicijos į žaliavas padeda valdyti portfelio riziką. Žaliavos naudojamos siekiant diversifikuoti investicinį portfelį.
  • Rekomenduojama žaliavoms skirti tik mažą dalį investiciniame portfelyje.
  • Investuoti į žaliavas galima prekiaujant ateities sandoriais, įsigyjant akcijų, investicinių, indekso ar ETF fondo vienetų.

10 pamoka: Alternatyvios investicijos į materialųjį turtą 

Nelik abejingas: įvertink straipsnį – pasidalink su draugais…

[signinlocker id=”14501″] [dkpdf-button] [/signinlocker]