Diversifikavimas: arba pelnas iš nieko

Sveiki, bičiuliai, neseniai rašiau straipsnį investavimo principus. Diversifikavimas yra vienas esminių mano investavimo principų. Tad šįsyk nusprendžiau parašyti apie investicijų išskaidymą. Ir ne keliais sakiniais, o plačiai atskleisti šią temą. Ir nors visko į vieną straipsnį nesudėsi, bet tikiu, kad pagrindinius atsakymus apie diversifikavimą rasite.

Kas yra diversifikavimas?

Daugelis investuotojų yra girdėję frazę „nedėk visų kiaušinių į tą patį krepšį“. Iš rankų iškritus krepšiui suduš visi kiaušiniai. Lygiai taip pat yra ir investuojant – norint sėkmingai investuoti negalima pasikliauti vienos įmonės akcijomis. Įmonei bankrutavus būtų prarastas visas investicinis kapitalas. Norint sumažinti investicijų riziką, būtina investuoti į skirtingus vertybinius popierius.

Diversifikavimas – investicijų išskaidymas tarp skirtingų investavimo priemonių (akcijų, obligacijų, nekilnojamo turto ir t.t.), su tiksliu sumažinti riziką.

Pavyzdžiui, investuojant ir į naftos, ir į aviacijos įmonių akcijas galima sumažinti pramonės šakos riziką. Naftos kainai brangstant, naftos gavybos įmonių akcijų kaina paprastai kyla, o avialinijų akcijos pinga (avialinijų pelningumas stipriai priklauso nuo naftos kainos). Naftai pingant vyks atvirkštinis procesas: avialinijų akcijos brangs, o naftos gavybos įmonių akcijos paprastai pinga. Investuojant ir į avialinijų, ir į naftos gavybos kompanijų akcijas mažinama rizika, nes investicinio portfelio vertės svyravimai nepriklauso nuo naftos kainos. Kitaip tariant, diversifikuojant akcijų portfelį, bus sumažinama žaliavų kainos rizika. Žemiau pateiktame grafike parodyta principinė investavimo schema.

Kaip matote iš pateiktos schemos investavusieji į naftos kompanijos akcijas uždirbo 25%, investavusieji į avialinijas prarado 20%, investavusieji ir abiejų įmonių akcijas uždirbo 3%. Atrodytų koks čia stebuklas, tie kas investavo į pelningas akcijas – uždirbo, tie kam nepasisekė – prarado, o tie kurie vengė rizikos – uždirbo tik simboliškai.

Bet stebuklas yra, nes tas, kuris diversifikavo savo investicijas tarp dviejų įmonių akcijų nieko nerizikuodamas uždirbo 3%, tuo tarpu kitų investuotojų portfelis buvo nuvertėjęs 15 % – 20 %. Kitaip tariant diversifikavusio investuotojo pelno ir nuostolio santykis buvo geriausias – jis investavo efektyviausiai.

Diversifikavimas – vieninteliai nemokami investuotojo pietūs

Na gerai bičiuliai, jeigu tasai hipotetinis pavyzdys Jūsų neįtikino, tai pasistengsiu pateikti kitą pavyzdį, kuris nors ir paprastas, bet parodo finansinės inžinerijos stebuklus – kaip pelnas atsiranda iš nieko. Nes juk yra ir kitas posakis: “Diversifikavimas – vieninteliai nemokami investuotojo pietūs”. Deja šįsyk reikės labiau pasukti galvą, kad suprasti iš kur tasai „stebuklas“ randasi.

Įsivaizduokite, kad yra 4 skirtingi investuotojai, investuojantys 100 € 5-erių metų laikotarpiui:

• Pirmas visus pinigus investuoja į akcijas;
• Antras visus pinigus investuoja į obligacijas;
• Trečias 50 % kapitalo investuoja į akcijas, kitus 50 % į obligacijas ir pasyvai stebi rezultatus;
• Ketvirtas 50 % portfelio investuoja į akcijas, kitus 50 % į obligacijas ir nuolat išlaiko tokias investicinio portfelio proporcijas. T.y. kai akcijos pabrangsta ir sudaro daugiau nei 50 % investicinio portfelio vertės, investuotojas dalį akcijų parduoda ir perka obligacijas, kad investiciniame portfelyje esančių obligacijų ir akcijų proporcijos išliktų 50/50. Lygiai tą patį daro kai obligacijos pabrangsta – parduoda obligacijas, kad investicinio portfelio proporcijos išliktų 50/50.

Vertybinių popierių metinę grąžą ir investuotojų rezultatus 5 metų laikotarpiu galite matyti pateiktoje lentelėje:

1000 € portfelis (išlaikytos 50/50 % proporcijos) grąžos skaičiavimai:
– 1 metai: 50€ x (100%+20%) + 50€ x (100 % -1 %)= 60€ akcijos + 49,5€ obligacijos=109.5 €. Kadangi investicinio portfelio proporcijos pasikeitė –t.y. akcijos sudaro 55 % portfelio, o obligacijos 45 %, todėl investuotojas parduoda 5 % akcijų ir perka akcijas.
– 2 metai: 54.8€ x (100%+25%) + 54.8€ x (100% -2 %)= 68.4 € akcijos + 53.6 € obligacijos=122.09 €. Investuotojas parduoda dalį akcijų atstatydamas investicinio portfelio proporcijas
– 3 metai: 61€ x (100 %-50 %) + 61 € x (100 %+7 %)= 30.5 € akcijos + 65.3 € obligacijos = 95.8 €. Kadangi akcijos sudaro vos 32 % investicinio portfelio, investuotojas parduoda dalį obligacijų ir įsigyja akcijas.
– 4 metai: 47.9 € x (100 %+19 %) + 47.9 € x (100 %-1 %)= 57 € akcijos + 47.4 € obligacijos (parduodame dalį obligacijų).
– 5 metai: 52.2 € x (100 %+13 %) + 52.2 € x (100 %-2 %)= 110,2 €

Subalansuotas portfelis padidėjo 10 %, kai tuo tarpu kitų investuotojų kapitalas nepadidėjo nė vienu procentu. Tai nėra skaičiavimo klaida. Paprasčiausiai ketvirtasis investuotojas vertybinius popierius nuolat pirkdavo pigiai ir parduodavo brangiai. Išlaikydamas investicinio portfelio proporcijas, investuotojas yra priverstas pirkti tuos vertybinius popierius, kurie pinga, ir parduoti tuos, kurie brangsta – t.y. elgtis priešingai nei daugelis kitų investuotojų. Taip ne tik sumažinama rizika, bet ir padidinamas pelnas.

Va taip, bičiuli mielas, pinigai iš niekur investuojant atsiranda.

Diversifikavimas: pavyzdys iš praktikos

Kada nepasirodytų taip, kad tik teorines pasakas seku, pasidalinsiu istoriniais duomenimis. Žemiau pateiktame grafike Jūs matote tris skirtingus portfelius:

1. Portfelis – sudarytas iš JAV akcijų
2. Portfelis – sudarytas iš JAV Vyriausybės Vertybinių Popierių – VVP (obligcijos)
3. Portfelis – 50% sudarytas iš JAV akcijų ir 50% – JAV VVP. Protelio proporcijos (50/50) atstatomos kiekvienais metais.

Kaip matote diversifikuotas portfelio ir akcijų pelnas per pastaruosius 24 metus buvo beveik toks pats, tačiau rizika buvo skirtinga. Diversifikavimas tarp turto klasių ypatingai buvo naudingas 2000 – 2003, 2009, 2011, 2020 metais, kai akcijų ir VVP kaina judėjo skirtingomis kryptimis, rezultate diversifikuot portfelio didžiausias nuostolis (Max. Drawdown) buvo beveik dvigubai mažesnis (-26.32% VS 50.97%), o pelno ir rizikos santykis (Sharpe ir Sortino Ratio), beveik trečdaliu geresnis. Šis elementarus pavyzdys praktiškai atskleidžia diversifikavimo naudą.

Diversifikavimo privalumai ir trūkumai

Diversifikavimo pagrindinis privalumas tas, kad diversifikuojant gaunamas geresnis rizikos ir pelno santykis, mažesnis nuostolis. Tačiau kita vertus, diversifikuodami investicinį portfelį neturėtumėte tikėtis greito pelno , kuris pakeis jūsų gyvenimą. Diversifikavimas taip pat reikalauja kruopštumo, mat diversifikuotą portfelį reikia kas metus ar du rebalansuoti (atstatyti pirmines investicinio portfelio proporcijas). Diversifikavimas taip pat kainuoja, kadangi norint atstatyti investicinio portfelio proporcijas reikia parduoti brangusius ir pirkti atpigusius vertybinius popierius, tad teks susimokėti papildomus komisinius mokesčius už šiuos prekybos sandorius.

Diversifikavimo būdai:

Diversifikuoti galima įvairiai, bet dažniausi diversifikavimo būdai yra šie:

• Diversifikavimas tarp skirtingų turto klasių: diversifikuokite savo investicijas tarp skirtingų turto klasių pvz., akcijų, obligacijų, nekilnojamo turto, žaliavų, tarpusavio skolinimo, sutelktinio finansavimo. Kiekviena turto klasė įvairiomis ekonominėmis sąlygomis veikia skirtingai, todėl sumažėja investicinio portfelio rizika.
• Diversifikavimas tarp skirtingų pramonės sektorių: paskirstykite investicijas tarp skirtingų pramonės šakų, kad sumažintumėte ekonomikos sektoriui būdingą riziką. Diversifikavimas tarp aukštųjų technologijų, finansų, žaliavų, energetikos, būtino vartojimo prekių, komunalinių paslaugų, medicinos sektorių suteikia investiciniame portfeliui stabilumo.
• Diversifikavimas tarp skirtingos kapitalizacijos (dydžio) įmonių: neapsiribokite investicijomis tik didelės kapitalizacijos įmonėms. Apsvarstykite investavimą ir į vidutinio ar mažos kapitalizacijos įmonių akcijas arba ETF/investicinius fondus. Taip išlaikysite investicinio portfelio stabilumą.
• Galite investicinį portfelį diversifikuoti tarp skirtingo tipo investicijų: vienos investicijos yra labiau likvidžios, kitos moka geresnius dividendus/palūkanas, trečios turi aukštą vertės augimo potencialą. Subalansuojant skirtingo tipo investicijas, galima suformuoti individualius finansinius tikslus ir rizikos toleranciją atitinkantį investicinį portfelį.
• Diversifikavimas pagal geografiją. Išplėskite savo investicijų horizontą už Lietuvos ribų. Įtraukite tarptautinių įmonių akcijas ir obligacijas į savo investicinį portfelį. Investuodami į kitų valstybių įmones sumažinsite vienos šalies ekonomikos ir valiutos riziką.

Kaip pasirinkti diversifikavimo būdą

Deja ne visi investavimo būdai yra vienodai naudingi. Pavyzdžiui, viso pasaulio ekonomika yra vienaip ar kitaip susijusi. Tad diversifikavimas tarp skirtingų pramonės sektorių ar skirtingų regionų 2007 metų finansų krizės metu, nes akcijų kaina smuko visuose akcijų sektoriuose tiek JAV, tiek kitose pasaulio valstybėse (žr. paveikslėlį žemiau). Netgi skirtingos turto klasės kartais juda ta pačia kryptimi: pavyzdžiui 2023 – 2024 akcijų ir ilgo laikotarpio vyriausybės vertybinių Popierių (VVP) kaina smuko. Tad norint efektyviai diversifikuoti investicinį portfelį reikia žinoti koreliacijas, priežastis įtakojančias vertybinių popierių pelningumą ir turėti istorinius duomenis. Norintys paeksperimentuoti su skirtingomis turto klasių proporcijomis ir pažiūrėti, kaip iš skirtingų ETF fondų ar turto klasių sudarytam investiciniam portfeliui būtų sekęsi praeityje, gali apsilankyti svetainėje www.portfoliovisualizer.com . Šioje svetainėje nemokamai galėsite nemokamai ir greitai pamatyti investicinio portfelio praeities rezultatus.

Aš pats asmeniškai naudojuosi https://globalfinancialdata.com duomenimis. Norintys sužinoti skirtingų diversifikavimo strategijų rezultatus 1973 – 2016 metais, juos gali rasti mano knygoje Strategija, nuo kurios visi turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti.

Kaip aš diversifikuoju savo investicinį portfelį?

Trumpas atsakymas būtų – aš investuoju į skirtingus pramonės sektorius, regionus, skirtingas turto klases ir skirtingus tipus (vienos investicijos likvidesnės už kitas).

Vienintelis, gal ne kiek tradicinis požiūris į diversifikavimą, kurio aš laikausi – tai diversifikavimas tarp skirtingų ekonomikos sezonų. Ekonomika turi savo ciklus: kartais pramonė atsigauna ir išgyvena pavasarį, kartais pasiekia maksimalų produktyvumą it vasarą, susitraukią kaip rudenį ir krenta į recesiją kaip žiemą. Ko aš siekiu, tai kad mano investicinio portfelio derlius būtų vienodai gausus nepriklausomai ar ekonomika yra pike ar recesijoje.

Diversifikavimas: pabaigai

Nepaisant didelės diversifikavimo naudos, mažai investuotojų tuo pasinaudoja. Daugelis investuotojų pernelyg pasitiki savimi, siekia uždirbti maksimalų pelną, pervertina savo žinias ir galimybes. Investuotojų lūkesčiai su realybe retai turi kažką bendro. Nenuostabu, kad pelnas nepateisina lūkesčių.

Liaudies išmintis sako „geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj“. Jeigu investuodami norite uždirbti realų pelną, o ne tik pažaisti prekybą akcijomis, būsite priversti diversifikuoti. Diversifikuoti ne tik tarp akcijų, bet ir obligacijų, net tik tėvynėj Lietuvoj, bet ir kitose valstybėse. Diversifikuojant limitų faktiškai nėra.

Tokių tad išvadų, bičiuliai, priėjau ieškodamas būdų kaip pinigus įdarbinti, darydamas klaidas ir siekdamas jų nebekartoti. Bet kiekvienam savo. Yra daug būdų pinigus uždirbti ir riziką valdyti. Vienas diversifikuoja tarp tūkstančių akcijų, patyrusiam spekuliantui pakanka diversifikuoti tarp kelių akcijų, kad ramiai miegotų.

PS. Šis straipsnis tai tik viena iš temų, kurias paliečiu savo knygoje Strategija, nuo kurios visi turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti. Jeigu straipsnis jums pasirodė naudingas, neabejoju, kad knyga ne tik praplės jūsų suvokimą apie investavimą, bet padės sukonstruoti pasyvios investavimo strategijos pagrindus.