Kontraktai dėl kainų skirtumo CFD: ar verta investuoti?

Kontraktai dėl kainų skirtumo CFD: kas tai, kaip investuoti ir kaip uždirbti?

Prieš porą metų su manimi panoro susitikti TMS Europe kompanijos atstovai (kurie, beje, paliko teigiamą įspūdį) dėl galimybės bendradarbiauti. TMS Europe investuotojams suteikia galimybes prekiauti valiutomis Forex rinkoje ir kontraktais dėl kainų skirtumo CFD. Kas yra prekyba Forex puikia žinojau, tačiau kontraktai dėl kainų skirtumo CFD mane sudomino, todėl nusprendžiau apie šią finansinę priemonę parašyti plačiau.

Kas yra kontraktas dėl kainų skirtumo CFD?

Kontraktas dėl kainų skirtumo (angl. Contract for difference – CFD) – tai tarp investuotojo ir brokerio sudarytas susitarimas, sumokėti skirtumą tarp investicinio turto (akcijų ir obligacijų indeksų, ETF fondų, pavienių akcijų ir žaliavų) pirkimo ir pardavimo kainos.

Kadangi teoriniai pliurpalai niekam neįdomūs, pasistengsiu paaiškinsiu paprastai. Investuodamas į kontraktą dėl kainų skirtumo (CFD) investuotojas neperka pačių akcijų ar obligacijų. Investuotojas tiesiog lažinasi su brokeriu dėl kainos skirtumo. Tarkime investuotojas lažinasi, kad akcijos brangs. Lažyboms pasibaigus, brokeris sumoka investuotojui pelną, jeigu investavimo laikotarpiui akcijos brango. Jeigu akcijos pigo, investuotojas patiria nuostolį ir brokeris atitinkamą pinigų sumą nuskaičiuoja nuo investuotojo sąskaitos.

Pavyzdžiui, JAV akcijų indekso S&P 500 vertė yra 2 000 punktų. Galvodamas, kad JAV akcijos turi šviesią perspektyvą investuotojas nuperka 10 vnt. S&P 500 indekso CFD kontraktų, kurių vertė 20 000 €. Po mėnesio S&P 500 indekso vertė pakyla iki 2 200 punktų, Investicijų vertė atitinkamai pakyla iki 22 000 €. Pardavęs 10 vnt.  S&P 500 CFD kontraktų, investuotojas uždirba 2000 €.

Kitas pasakytų – tą patį aš galiu padaryti investuodamas į S&P 500 ETF fondą, nereikėtų jokių kontraktų dėl kainų skirtumo ir jokių lažybų. Pagrindinis skirtumas tarp ETF ir kontraktų dėl kainų skirtumo CFD yra finansinis svertas. Investuojant į ETF fondus būtina turėti visą investicinį kapitalą (norint valdyti 20 000 € S&P 500 ETF fondo vienetų reikia investuoti 20 000 €). Investuojant į kontraktus dėl kainų skirtumo CFD nebūtina turėti 20 000 €. Užtenka turėti kelis tūkstančius eurų. Šie pinigai pervedami brokeriui ir atlieka depozito funkciją – tarnauja kaip užstatas/garantas brokeriui, nuo kurio brokeris nuskaičiuoja investuotojo patirtus nuostolius ir prekybos komisinius mokesčius (spredą).

Kadangi investuotojo valdomo finansinio turto vertė yra didesnė už depozitą, todėl investuojama naudojant finansinį svertą. Pavyzdžiui, jeigu depozito vertė yra 10 000 €, o valdomo finansinio turto vertė siekia 20 000 €, laikoma, kad investuotojas naudoja 1:2, arba 200 %finansinį svertą. Jeigu depozitas tokiu atveju būtų vos 1000 €, svertas būtų 1:10 arba 1000 %.

Kontraktų dėl kainų skirtumo CFD finansinis sverto įtaka investicinei grąžai

Finansinis svertas investuotojui suteikia galimybę įsigyti valdyti didesnės vertės investicijų portfelį, nei jo investuota suma. Finansinis svertas suteikia galimybę uždirbti neribotą pelną ir patirti maksimalų nuostolį. Sakydamas „maksimalų“ turiu omenyje, kad gali prarasti visus investuotus pinigus. Kitaip tariant, jeigu finansinis svertas bus didelis (valdomas kelis kartus didesnis portfelis, nei depozitas) rizikuojama prarasti visus investuotus pinigus („sudeginti“ sąskaitą). 

Didindamas finansinį svertą investuotojas didina riziką ir pelno potencialą. Mažinant finansinį svertą rizika ir pelno potencialas mažėja.

Pavyzdžiui, investuotojas, turintis 5 000 € depozitą, gali valdyti 5 vnt. arba 10 vnt. S&P 500 indekso kontraktų. Kaip keistųsi investicinio portfelio grąža, jeigu akcijų indeksas S&P 500 nuo 2000 punktų sumažėtų/padidėtų 500 arba 200 punktų?

Kaip situacija pasikeistų, jeigu turint 5000 € depozitą būtų įsigyti ne 10, bet 5 vnt. S&P 500 akcijų indekso CFD kontraktai?Turėdamas 5000 € depozitą, investuotojas valdo 4 kartus didesnį turtą – 20 000 € vertės S&P 500 akcijų indeksą. Indeksui pabrangus 500 punktų (25 %), investuotojo pelnas siekia 100 % (5000 € pelnas nuo 5000 € depozito). Indeksui nuvertėjus 500 punktų (-25 %), investuotojas praras visus pinigus (nuostolis sieks 100 % (5000 € nuostolis nuo 5000 € depozito).

Tokiu atveju investicinio portfelio grąža ir pelnas sumažėtų dvigubai. Turėdamas 5000 € depozitą, investuotojas valdo ne 4, o 2 kartus didesnį turtą – 10000 € vertės S&P 500 akcijų indeksą. Indeksui pabrangus 500 punktų (25 %), investuotojo pelnas siekia 50 % (2500 € pelnas nuo 5000 € depozito). Indeksui nuvertėjus 500 punktų (-25 %), investuotojas praras 50 % depozito (2500 € nuostolis nuo 5000 € depozito).[/fusion_table]

Kaip matote iš pateikto pavyzdžio, kuo didesnį finansinį svertą investuotojas naudoja, tuo didesni investicijų vertės svyravimai. Dėl šios priežasties nepatyrusiems investuotojams nerekomenduotina prekiauti kontraktais dėl kainų skirtumo naudojant svertą. Pavyzdžiui, 2007-2008 m. finansų krisės metu S&P 500 akcijų indeksas buvo nuvertėjęs daugiau nei 50 %. Tokioje situacijoje investavus į S&P 500 akcijų indekso CFD su 1:2 (200 %) finansiniu svertu, būtų prarasti visi pinigai.

Kontraktai dėl kainų skirtumo CFD yra pagrįsti prekyba su finansiniu svertu. Pernelyg susižavėti finansinio sverto teikiamais privalumais nederėtų, nes akcijų kursams pasukus priešinga kryptimi nei tikėjotės, finansinis svertas kelis kartus greičiau mažina jūsų depozitą nei tradiciniai investavimo būdai nenaudojantys finansinio sverto.

Kaip skaičiuojamas CFD kontrakto dydis?

Kaip ja minėjau anksčiau, prekiaujant kontraktais dėl kainų skirtumo CFD investuotojas perka kelis S&P 500 akcijų indekso kontraktus. Taigi, kaip skaičiuojamas CFD kontrakto dydis?

Kontraktai dėl kainų skirtumo CFD matuojami lotais, tačiau kiekvienas brokeris nustato skirtingus kontrakto dydžius. Pvz. S&P 500 akcijų indekso 1 lotas pas vieną brokerį gali būti vertas S&P 500 x 50 USD, pas kitą brokerį S&P 500 x 100 USD. Kitaip tariant, jeigu S&P 500 vertė rašant šį straipsnį buvo 2648 punktai, tai investuotojas įsigijęs 1 lotą valdys 132 400 USD (2648×50) arba 264 800 USD (2648×100) turtą priklausomai nuo pasirinkto brokerio nustatyto kontrakto dydžio.

Siekdamas pritraukti smulkiuosius investuotojus brokeriai leidžia prekiauti mini lotais – 0,1 loto ir mikro lotais – 0,01 loto. Įsigydamas mini arba mikro lotą investuotojas gali valdyti mažesnį finansinį turtą. Pavyzdžiui, jeigu brokerio 1 lotas vertas 132 400 USD (S&P 500 x 50 USD), tuomet mini loto vertė būtų 13 2400 USD (132 400 x0,1), mikroloto 1 324 USD (132 400 x 0.01).

Kontraktų dėl kainų skirtumo CFD privalumai

Svarstant investavimo į kontraktų dėl kainų skirtumo CFD galimybę, svarbu įvertinti jų privalumus ir trūkumus.

Pagrindiniai kontraktų dėl kainų skirtumo CFD privalumai:

1. Kontraktai dėl kainų skirtumo CFD suteikia galimybę investuojant naudoti finansinį svertą ir padidinant savo investicijų pelningumą;
2. Maži komisiniai prekiaujant indeksais. Pirkdamas CFD investuotojas moka tik pirkimo ir pardavimo kainos skirtumą (spredą), kuris paprastai siekia 0,27 USD nuo vieno mikroloto.
3. Kontraktai dėl kainų skirtumo CFD neturi valiutos rizikos. Investuodami į JAV doleriais denominuotą SPDR S&P 500 ETF fondą, investuotojas patiria valiutos riziką. Pvz. už 10 000 € investuotojas įsigijo 12 000 USD vertės ETF fondo vienetų, kai EUR/USD kursas buvo 1 EUR už 1,2 USD. Jeigu per metus fondo vertė nepakito, bet doleris atpigo euro atžvilgiu 10 %, ETF vertė ir toliau bus 12 000 USD, tačiau šią poziciją uždarius ir pavertus eurais liktų 9 000 € (10 % nuostolis). Investuojant į CFD, investuotojo depozitas būtų eurais, todėl valiutos rizikos būtų išvengta.

Pagrindiniai kontraktų dėl kainų skirtumo CFD trūkumai:

1. Laikas nėra investuotojo sąjungininkais. Kai kurie CFD instrumentai (pavienių akcijų CFD, ETF CFD), nėra skirti ilgalaikei prekybai, nes už juos reikia mokėti „vėlavimo“ mokestį, kuris ženkliai sumažina investavimo pelningumą. Vėlavimo mokestis (angl “late fee”), paprastai yra 3 mėn LIBOR (Londono tarpbankinė skolinimosi palūkanų norma) +2 arba +3 %. Dėl vėlavimo mokesčio akcijų  ir ETF CFD tinka tik ypač aktyviems biržos prekiautojams.
2. Finansinio sverto rizika. Daugelis nepatyrusių investuotojų, pradeda prekiauti kontraktais dėl kainų skirtumo CFD naudodami labai didelį finansinį svertą ir tikisi maksimizuoti pelną. Dažniausiai tokios spekuliacijos būna nuostolingos, nes net ir menkiausias instrumento vertės sumažėjimas gali sąlygoti visų investicijų praradimą.
3. Brokerio mokumo rizika. Brokeris turintis finansinių sunkumų, gali tapti nemokus ir nebūti įgalus išmokėti investuotojui priklausančio pelno.
4. Sandorio vykdymo rizika. Investuojant į kontraktus dėl kainų skirtumo nėra perkamos akcijos, obligacijos ar kiti vertybiniai popieriai. Investuotojas tiesiog „lažinasi“ su brokeriu dėl vertybinių popierių kainos skirtumo ateityje. Brokeriui bankrutavus investuotojas praras visus investuotus pinigus (investuotojas neturi nei akcijų, nei obligacijų, visa prekyba paremta „lažybomis“).
5. Bankroto rizika. Kai kurie brokeriai neatskiria savo įmonės lėšų nuo investuotojo lėšų. Tokiam brokeriui bankrutavus, Jūs prarastumėte savo depozitą. Tad prieš pasirinkdami CFD brokerį, įsitikinkite, kad brokeris laikosi depozito apsaugos politikos. Apskritai, CFD rinka nėra taip griežtai reguliuojama kaip tradicinių finansinių instrumentų rinka, todėl ypatingai svarbu išsirinkti patikimą brokerį.

Pabaigai

Kontraktai dėl kainų skirtumo – rizikinga finansinė priemonė, skirta aktyyviems biržos prekeiviams / spekuliantams. Asmeniškai į kontraktus dėl kainų skirtumo CFD neinvestuoju. Skaitytojams prieš investuojant į kontraktus dėl kainų skirtumo CFD siūlyčiau išbandyti savo galimybes prekiaujant demonstracine sąskaitą (netikrais pinigais), su tikslu suprasti finansinio sverto sąlygotas rizikas. Kaip rodo moksliniai tyrimai didinti riziką (naudoti finansinį vertą) nėra gera mintis. Didesnė rizika paprastai reiškia mažesnę grąžą (daugiau apie tai straipsnyje „Mitas Nr. 2: Didesnė rizika = didesnis pelnas“). Nepatyrusiems investuotojams šios finansinės piremonės negalėčiau rekomenduoti, kadangi galimybės uždirbti iš CFD yra be galo mažos. Bent jau taip skelbia oficiali statistika (daugiau apie tai skaitykite kitame mano straipsnyje „Kontraktai dėl kainų skirtumo (CFD) ir FOREX – kokie realūs šansai uždirbti?„

Sėkmės investuojant

Justinas