Ištrauka iš knygos: Strategija, nuo kurios VISI turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti

Turbūt dabar galvojate, kad klystu teigdamas, jog investuojant į pavienes akcijas neįmanoma aplenkti akcijų rinkos. Juk garsiausias investuotojas W. Buffet kažkaip sugebėjo kasmet rinką aplenkti 9,2 %. Norėčiau patikslinti šio teiginio formuluotę: akcijų rinkos indekso neįmanoma aplenkti neprisiimant papildomos rizikos. Investuojant į pavienes akcijas arba į atskirus akcijų indeksus (pavyzdžiui, vertės akcijų indeksus) galima viršyti vidutinę rinkos grąžą, bet taip išauga rizika. Pavienės akcijos ir minėti akcijų indeksai yra rizikingesni, tad normalu, kad jų vertė kyla greičiau nei akcijų rinkos vidurkis. W. Buffet ne tik sugeba atrinkti pelningas akcijas, bet turi žinių ir patirties, kaip valdyti išaugusią riziką. Norint sėkmingai investuoti vien efektyvios investavimo strategijos nepakanka. Dar reikia ir geležinių nervų. Jau minėjau, kad 94 % sėkmingiausių investicinių fondų turėjo bent 5-erių metų periodą, kai jų rezultatai atsiliko nuo lyginamojo indekso. Ar neprarasite tikėjimo savo pasirinktomis akcijomis, kai 5-erius metus iš eilės jos nepateisins lūkesčių? Investuodami į pavienes akcijas rizikuojate, kad praeityje veikusi strategija nustos veikti. Rizika yra svarbus investavimo elementas. Ne veltui profesionalūs investuotojai tiek daug laiko skiria ieškodami būdų rizikai mažinti. Pradedantieji investuotojai galvoja tik apie pelną, tačiau būtent rizikos neišmanymas sąlygoja prastus investuotojų rezultatus.

Kaip ir daugelis, pradėjau investuoti akcijų brangimo ciklo metu. Pamenu, kaip pirmą kartą įvyko akcijų kainų korekcija, mano investicinio fondo vertė sumažėjo 30 %. Kadangi neturėjau patirties ir maniau, kad fondo vertė nebemažės, įsigijau daugiau fondo vienetų. Tokia kvailystė man pasiteisino. Mano patirtis rodė, kad vertybiniai popieriai gali nuvertėti 30 %, tačiau 2007-tų metų krizė parodė, kad mano patirtis buvo ribota. Mano portfelis nuvertėjo 61 %. Rizikos apetitas kaipmat dingo. Matant, kaip akcijų kursai nepaliaujamai čiuožia žemyn, galvoje sukasi vienintelis klausimas – nejaugi tai tęsis amžinai? Teko pripažinti, kad nesu genijus, o keletas sėkmingų sandorių buvo atsitiktinumas. Šis nuostolis buvo brangiausia ir vertingiausia investavimo pamoka mano gyvenime. Teko brangiai sumokėti už rizikos neišmanymą.

Nuostolis turėtų rūpėti ne mažiau nei pelnas. Investicijoms nuvertėjus 50 % jos turi pabrangti 100 %, kad būtų panaikintas nuostolis. Investavus prieš pat akcijų biržos griūtį prireiks keliolikos metų panaikinti nuostoliui: investuojant JAV (S&P 500 akcijų indeksas) – 20 metų, Lietuvoje (OMXV akcijų indeksas) – daugiau nei 10 metų Atsainaus požiūrio į riziką pasekmes jausite keliolika metų, todėl rizikos valdymui turėtumėte skirti nemažiau dėmesio nei potencialiai investicijų grąžai.

Neigiamos rizikos pasekmės dažniausiai išsipildo jauniems ir pernelyg savimi pasitikintiems investuotojams. Šios investuotojų grupės labiausiai linkę rizikuoti. Pernelyg savimi pasitikintys investuotojai pervertina savo galimybes pasirinkti pelningas akcijas, todėl į rizikingas akcijas investuoja 23 % daugiau nei rizikingų akcijų yra lyginamajame indekse. Jauni investuotojai nesuvokia, kuo rizikuoja, todėl drąsiai renkasi rizikingas akcijas. Jų portfelyje rizikingų akcijų yra 10 % daugiau nei lyginamajame indekse. Jauniems investuotojams koją dažnai pakiša patirties stoka. Pavyzdžiui, investuojantys nuo 2010-tų metų galvoja, kad investuodami į Lietuvos įmonių akcijas rizikuoja 20-30 % nuostoliu. Tokia yra jaunų investuotojų patirtis, todėl investuodami jie drąsiai rizikuoja. Kylanti akcijų kaina paslepia jaunų investuotojų klaidas. Rizikos nepaisymo pasekmės išryškėja akcijoms pradėjus pigti. Praeitis rodo, kad OMX Vilnius indekso vertė gali sumažėti 4 kartus (2007-2009 metų krizė), o tiek pat ir naujokų investicinis kapitalas. Jeigu investuotojo patirtis apsiriboja 10 % ar 20 % nuostoliu, dar nereiškia, kad tik tiek jis rizikuoja. Pernelyg didelis pasitikėjimas savo jėgomis ir jaunatviškas naivumas sąlygoja perdėtą polinkį rizikuoti ir mažina investuotojo pelną.

Invistiniės rizikos ir investicinės grąžos priklausomybė nuo investavimo periodo

Invistiniės rizikos ir investicinės grąžos priklausomybė nuo investavimo periodo

Daugelis pradedančiųjų investuotojų mano, kad prisiimdami didesnę riziką uždirbs daugiau. Šis teiginys yra klaidingas. Rizikingos investicijos (pavyzdžiui, vertės ar smulkios kapitalizacijos akcijos) duoda didesnę grąžą, tačiau investuotojai nesugeba tuo pasinaudoti. Kol investicijų vertė kyla, investuotojai džiaugiasi padarę protingą investicinį sprendimą, tačiau viskas pasikeičia, kai reikalai pakrypsta į kita pusę ir investicijų vertė pradeda mažėti. Pasivažinėjimas linksmaisiais kalneliais daugelį investuotojų rimtai supykina. Investicinio portfelio vertės svyravimai investuotojams yra nepakeliama psichologinė našta. Paprastai investicijas jie parduoda pačiu blogiausiu momentu – prieš pat prasidedant vertybinių popierių kainos brangimui. Dideli rizikingų investicijų vertės svyravimai sąlygoja nuostolį. Kuo didesnė rizika, tuo mažesnis investuotojo pelnas. Norint iš investicijų uždirbti daugiau, reikia minimizuoti riziką užuot ją didinus.

Užuot mažinę riziką, daugelis investuotojų elgiasi priešingai. Kaip rodo tyrimai, investavimas į pavienes akcijas turi daugiau lošimo nei investavimo požymių. Individualūs investuotojai renkasi rizikingas akcijas, kurių kaina stipriai svyruoja ir yra sunkiau prognozuojama. 8,33 % individualių investuotojų portfelio sudaro ypatingai rizikingos akcijos (dideli ir neprognozuojami vertės svyravimai), nors biržoje yra vos 0,74 % tokių akcijų. Kitaip tariant, investuotojai rizikingų akcijų turi 11 kartų daugiau, nei turėtų turėti. Tuo tarpu mažai rizikingos akcijos sudaro 33,27 % investuotojų portfelio, nors biržoje tokių akcijų yra 53,94 %. Patyrę investuotojai elgiasi priešingai. Investiciniai fondai į rizikingas akcijas investuoja 0,28 % turto, o 57,79 % portfelio skiria mažai rizikingoms akcijoms. Norėdami maksimizuoti pelną, smulkieji investuotojai yra linkę prisiimti nepasvertai didelę riziką (žr. lentelę).

Akcijų proporcijos Maža rizika Vidutinė rizika Didelė rizika
Akcijų biržos proporcijos 53,94 % 45,32 % 0,74 %
Akcijų proporcijos institucinių investuotojų portfelyje 57,9 % 41,82 % 0,28 %
Akcijų proporcijos individualių investuotojų portfelyje 33,27 % 58,40 % 8,33 %

Daug smulkių investuotojų nesupranta, kad rizika yra ne mažiau svarbus investavimo kriterijus nei pelnas. Didelė rizika sąlygoja finansines klaidas – t.y. investicijų pardavimą pačiu blogiausiu momentu, kai jos yra stipriai nuvertėjusios. Didesnė rizika nereiškia didesnės grąžos. Mokslininkas A. Kumar išanalizavo 77 995 JAV investuotojų 6-erių metų rezultatus ir nustatė, kad rizikuoti linkę investuotojai kiekvieną mėnesį uždirbo 0,39 % mažiau (4,68 % per metus). Kitas panašus eksperimentas analizavo Europos investuotojų grąžą 1999-2011 metų laikotarpiu. Mokslininkai nustatė, kad dėl polinkio investuoti į rizikingas akcijas investuotojai uždirba 3 % mažiau. Didžiausią polinkį rizikuoti turintys investuotojai dėl per didelės rizikos praranda 6,1 % kasmet. Investuotojas negali tikėtis solidaus pelno net ir pasirinkęs įspūdingą pelningumą demonstruojančius investicinius fondus.

Pavyzdžiui, padidintos rizikos FLVCX fondo vidutinė metinė grąža 10-ties metų laikotarpiu buvo 13,6 %, tačiau investuojantys į fondą vidutiniškai uždirbo vos 3,2 % per metus. Fondą valdanti kompanija padarė išvadą, kad prastus investuotojų rezultatus sąlygojo dideli fondo vertės svyravimai. 2003-čiaisiais FLVCX fondas uždirbo įspūdingą 93 % grąžą. 2004-2007 metais fondas toliau sėkmingai lenkė lyginamąjį indeksą, kol per 2008-tų metų finansų krizę nuvertėjo 66 % Masė žmonių 2008-taisiais išpardavė fondo vienetus ir su apmaudu stebėjo, kai 2009-tais metais fondo vertė vėl pakilo 60 %. Didelė rizika sąlygoja prastus investuotojų rezultatus. Net ir pasirinkę pačias pelningiausias investavimo formas, dėl didelės rizikos investuotojai nesugeba uždirbti pelno.

Investuotojų apetitas rizikai yra didelis todėl, kad jie investuoja akcijų rinkoms kylant. Mokslininkai R. Yao ir A. Curl išanalizavo investuotojų rizikos toleranciją 1992-2006 metų laikotarpiu. 1992-1998 metais internetinių kompanijų akcijos stipriai brango. Kartu didėjo ir investuotojų polinkis agresyviai rizikuoti investuojant į akcijas. Akcijų burbului sprogus, investuotojų rizikos apetitas ženkliai sumažėjo. Mokslininkai padarė išvadą, kad investuotojų apetitas rizikai kyla išvien su akcijų kursais. Kuo labiau akcijos brangsta, tuo labiau investuotojai linkę rizikuoti. Akcijoms pabrangus 1 %, 1 % padidėja tikimybė, kad investuotojas investuos rizikingai arba labai rizikingai. Akcijų grąžai mažėjant susitraukia ir investuotojų rizikos apetitas (žr. grafiką).

Invistiniės rizikos koreliacija su akcijų rinkos investicine grąža

Invistiniės rizikos koreliacija su akcijų rinkos investicine grąža

Grafikas: Akcijų grąžos ir investuotojų rizikos tolerancijos koreliacija. Nuo 1992-trųjų iki 1998-tųjų NASDAQ akcijų indeksas pabrango 3 kartus, labiausiai rizikuoti linkusių investuotojų rizikos tolerancija padidėjo 5 %. Atkreiptinas dėmesys, kad rizikos tolerancija nebuvo matuojama 1999-tais metais, kai akcijų kaina pasiekė piką. Tikėtina, kad jeigu tyrimas būtų pakartotas 1999-taisiais, linkusių rizikuoti investuotojų rizikos tolerancija būtų buvusi ženkliai didesnė.

Dėl aukštos akcijų kainos ir rizikos koreliacijos susiformuoja užburtas ratas: investuotojai, nebijodami rizikuoti, perka akcijas brangiai; akcijų kursams pradėjus čiuožti žemyn noras rizikuoti pranyksta ir investuotojai akcijas parduoda pigiai. Akcijas perkant brangiai ir parduodant pigiai uždirbti neįmanoma. Daugelis investuoja akcijų kursams kylant į viršų galvoja tik apie pelną ir nesusimąsto apie rizikos pasekmes. Toks trumparegiškas požiūris ilgainiui sąlygoja brangias klaidas.

Sprendimas

Rizikos neišmanymas gali brangiai kainuoti, todėl svarbu ją minimizuoti. Vienas efektyviausių būdų rizikai sumažinti – ilgas investavimo terminas. Investuotojai dažnai manęs klausia, kur geriausia investuoti vieneriems metams. Rekomendacija padėti indėlį į banką ir nerizikuojant uždirbti 1 % per metus nieko nedomina. Visi nori uždirbti bent 10 % per metus. Jie investuoja į akcijas tikėdamiesi, kad jos kiekvienais metais brangs 10-12 %, tačiau metams investuoti į akcijas yra pernelyg rizikinga. Per vienus metus akcijos gali pabrangti 50 %, o per sekančius gali tiek pat atpigti. Gali užtrukti 10-20 metų, kol akcijų vertė pakils iki buvusio maksimumo (žr. grafiką).

Invistiniė rizika: investuotojų lūkesčiai ir realybė

Invistiniė rizika: investuotojų lūkesčiai ir realybė

Grafikas: Lūkesčiai ir realybė. Akcijų vertė ilguoju laikotarpiu brangsta, todėl daugelis investuotojų tikisi nuosaikaus investicijų vertės didėjimo. Tačiau akcijų brangimas nėra nuosaikus: pakilimus keičia nuostolio periodai. Pavyzdžiui, OMXV vienerių metų laikotarpiu gali pabrangti 141 % arba atpigti 69 %.

Akcijų kainos pokyčiai yra drastiški, todėl neturėtumėt investuoti į akcijas vos kelių metų laikotarpiui. Nors ilguoju laikotarpiu akcijų kaina nuolat didėja, tačiau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu jų kainos prognozuoti neįmanoma. Investuoti į akcijas ir kitus vertybinius popierius patariama ilgam, nes taip galima tiksliau prognozuoti investicijų grąža ir sumažinti riziką. Pavyzdžiui, OMX Vilnius akcijų indekso investicinė grąža vienerių metų periodu svyruoja nuo +141 % iki -69 %; o 10-ties metų periodu vidutinė metinė grąža gali siekti nuo +19 % iki -1 % (įvertinus infliaciją ir investicinio fondo mokesčius rezultatai būtų dar kuklesni). Kuo ilgesnė investavimo trukmė, tuo tiksliau galima prognozuoti investicinę grąžą ir tuo mažesnė yra investavimo rizika (žr. grafiką).

Investavimo horizontas - investicinės rizikos valdymo priemonė

Investavimo horizontas – investicinės rizikos valdymo priemonė

Grafikas : investicijų grąža skirtingais periodais. Ilgėjant investavimo trukmei, didėja tikimybė, kad investuosite pelningai. S&P 500 akcijų indekso vidutinė metinė grąža vienerių metų laikotarpiu svyruoja nuo -42 % iki +61 %, 5-erių metų laikotarpiu: nuo -6 % iki +30 %, 10-ties metų laikotarpiu: nuo -3 % iki +20 %, 20-ties metų periodu nuo +7 % iki +18 %. OMXV indekso vidutinė metinė grąža vienerių metų laikotarpiu svyruoja nuo -69 % iki +141 %, 5-erių metų laikotarpiu: nuo -9 % iki +48 %, 10-ties metų laikotarpiu: nuo -3 % iki +19 %, 20-ties metų periodu nuo -4 % iki +19 %.

Kitas rizikos valdymo būdas – diversifikavimas. Daugelis investuotojų yra girdėję frazę „nedėk visų kiaušinių į tą patį krepšį“. Iš rankų iškritus krepšiui sudužtų visi kiaušiniai. Lygiai taip pat yra ir investuojant – norint sėkmingai investuoti, negalima pasikliauti vienos įmonės akcijomis. Įmonei bankrutavus būtų prarastas visas investicinis kapitalas. Jau anksčiau minėjau, kad tiksliai numatyti, kaip ateityje seksis vienai ar kitai įmonei, neįmanoma. Norint sumažinti investicijų riziką, būtina investuoti į skirtingus vertybinius popierius. Pavyzdžiui, naftos kainai brangstant, naftos gavybos įmonių akcijų kaina brangs, o avialinijų akcijos pigs (avialinijų pelningumas stipriai priklauso nuo naftos kainos). Naftai pingant vyks atvirkštinis procesas: avialinijų akcijos brangs, o naftos gavybos įmonių akcijos pigs (žr. grafiką). Investuojant ir į avialinijų, ir į naftos gavybos kompanijų akcijas mažinama rizika, nes investicinio portfelio vertės svyravimai nepriklauso nuo naftos kainos. Kitaip tariant, diversifikuojant akcijų portfelį eliminuojama žaliavų kainos rizika, todėl diversifikuoto portfelio vertės svyravimai yra mažesni.

Diversifikavimas - investicinės rizikos valdymo priemonė

Diversifikavimas – investicinės rizikos valdymo priemonė

Grafikas: Principinė diversifikavimo schema. Naftos gavybos kompanijos akcijoms pabrangus 15 %, o avialinijų kompanijos akcijoms atpigus 13 %, portfelio grąža buvo 1 %. Naftos gavybos kompanijos akcijoms pabrangus 25 %, o avialinijų kompanijos akcijoms atpigus 19 %, portfelio grąža buvo 3 %. Nepaisant didelių naftos gavybos kompanijos ir avialinijų akcijų kainos svyravimų, investicinio portfelio, sudaryto iš abiejų akcijų, vertės svyravimai nėra dideli.

Svarbu paminėti, kad diversifikuojant akcijų portfelį mažėja ne tik rizika, bet ir investicinė grąža. Pavyzdžiui, norint 200 € investuoti į kompaniją Alfa ir/arba Zeta, investuotojas turi tris pasirinkimus:

  • Investuoti tik į Alfa;
  • Investuoti tik į Zetą;
  • Diversifikuoti – t.y. 100 € investuoti į Alfa ir 100 € į Zeta

Kas atsitiktų geriausiu ir blogiausiu atvejais (žr. lentelę)?

Geriausiu atveju abiejų kompanijų akcijos brangs. Alfa akcijos uždirbtų 42 % pelną, Zeta – 144 %, o diversifikuoto portfelio pelningumas siektų 93 %. Blogiausiu atveju viena iš kompanijų gali bankrutuoti. Investuojant į vienos kompanijos akcijas rizikuojama prarasti visus pinigus. Diversifikuojant investicijas tarp kelių akcijų, tokia rizika sumažėja. Pateiktame pavyzdyje diversifikuoto portfelio investicijų vertė sumažėjo 29 % – prireiktų kelerių metų panaikinti nuostoliui. Investavus į Zeta akcijas būtų prarasti visi pinigai. Vertybinių popierių portfelio diversifikavimas ženkliai sumažino riziką.

Investicinio portfelio diversifikavimas yra naudingas, nes rizika mažėja labiau nei investicijų pelningumas. Pateiksiu pavyzdį. Įsivaizduokite, kad yra 4 skirtingi investuotojai, investuojantys 100 € 5-erių metų laikotarpiui:

  • Pirmas visus pinigus investuoja į akcijas;
  • Antras visus pinigus investuoja į obligacijas;
  • Trečias 50 % kapitalo investuoja į akcijas, kitus 50 % į obligacijas ir pasyviai stebi rezultatus;
  • Ketvirtas 50 % portfelio investuoja į akcijas, kitus 50 % į obligacijas ir nuolat išlaiko tokias investicinio portfelio proporcijas. T.y. kai akcijos sudaro daugiau nei 50 % investicinio portfelio vertės, investuotojas dalį akcijų parduoda ir perka obligacijas, kad investiciniame portfelyje esančių obligacijų ir akcijų proporcijos išliktų 50/50. Kai obligacijos sudaro daugiau nei 50 % portfelio vertės, investuotojas parduoda obligacijas ir perka akcijas, išlaikydamas atitinkamas proporcijas.

Vertybinių popierių metinę grąžą ir investuotojų rezultatus 5-erių metų laikotarpiu galite matyti pateiktoje lentelėje.

  Pradinis kapitalas 1 metai 2 metai 3 metai 4 metai 5 metai
Akcijų metinė grąža 0.2 0.25 -0.5 0.19 0.13
Obligacijų metinė grąža -0.01 -0.02 0.07 -0.01 -0.02
100 € investuota į akcijas 100 120 150 75 89 100
100 € investuota į obligacijas 100 99 97 104 103 100
100 € portfelis (neišlaikytos proporcijos) 100 110 124 89 96 100
100 € portfelis (išlaikytos proporcijos) 100 110 122 96 104 110

portfelio proporcijas, investuotojas yra priverstas pirkti tuos vertybinius popierius, kurie pinga, ir parduoti tuos, kurie brangsta – t.y. elgtis priešingai nei daugelis kitų investuotojų. Taip ne tik sumažinama rizika, bet ir padidinamas pelnas.

Nepaisant didelės diversifikavimo naudos, mažai investuotojų tuo pasinaudoja. Daugelis investuotojų pernelyg pasitiki savimi, siekia uždirbti maksimumą, pervertina savo žinias ir galimybes. Investuotojų lūkesčiai dažnai prasilenkia su realybe. Mokslininkų J. Park, P. Konana, B. Gu, A. Kumar ir R. Ragunathan tyrimas rodo, kad investuotojai tikisi uždirbti 8 kartus daugiau nei vidutinė rinkos grąža. Aplenkti rinką bent vienu procentu yra beveik neįmanoma, ką jau kalbėti apie kelis kartus didesnį pelną. Bandymas uždirbti kuo didesnį pelną sąlygoja investicinio portfelio koncentraciją, didesnę riziką ir prastus rezultatus. Užuot bandžius uždirbti maksimalų pelną, turėtumėte sumažinti riziką ir plačiai diversifikuoti investicinį portfelį.

Nepaisant didelės investicinio portfelio koncentracijos, daugelis investuotojų mano, kad jų portfelis yra pakankamai diversifikuotas. Pavyzdžiui, investuojantys Lietuvos akcijų biržoje gali manyti, kad jų portfelis yra pakankamai diversifikuotas, kadangi savo portfelyje jie turi kelių skirtingų kompanijų akcijas. Kai investicijos koncentruojamos į vieno regiono vieną turto klasę, diversifikavimas daug naudos neatneša. 2008-2009 metais – ekonominės krizės metu – toks portfelis galėjo nuvertėti 60-80 %. Atėjus blogiems laikams tos pačios turto klasės, regiono ir pramonės sektoriaus vertybinių popierių kaina išvien juda žemyn. Toks investicinio portfelio diversifikavimas nepadeda sumažinti rizikos. Norint tinkamai diversifikuoti investicijas nepakanka įsigyti keletą skirtingų akcijų, būtina investicijas diversifikuoti tarp skirtingų pramonės sektorių, skirtingų ekonomikų ir skirtingų turto klasių.

Diversifikavimas gali būti kelių lygių. Jeigu investuojate į akcijas, tuomet patartina turėti ne mažesnį kaip iš 20 skirtingų akcijų sudarytą investicinį portfelį. Diversifikuoti turėtumėt tarp skirtingų pramonės sektorių. Vienas ekonomikos sektorius gali būti stipriai priklausomas nuo politinių sprendimų, kitas nuo žaliavų kainos, trečias nuo vidaus vartojimo. Diversifikuoti reikėtų tarp skirtingų regionų, nes akcijoms pingant viename regione, jos gali brangti kitame. Galiausiai, investicinį portfelį turėtumėt diversifikuoti tarp skirtingų turto klasių, nes pingant akcijoms gali brangti auksas ir obligacijos, pingant obligacijoms gali brangti akcijos ir t.t. Norint gauti didžiausią naudą diversifikuojant, būtina rasti optimalias investicinio portfelio proporcijas.

Investicinės rizikos valdymo sprendimai nėra sudėtingi, tačiau būtent rizikos neišmanymas yra viena svarbiausių nesėkmingo investavimo priežasčių, todėl investuodami į nuobodų, mažai rizikingą diversifikuotą portfelį ilgainiui uždirbsite daugiau, nei vaikydamiesi greito pelno. Kaip sako ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas P. Samuelson „Investuoti turi būti taip pat nuobodu, kaip stebėti augančią žolę. Jeigu ieškai adrenalino – eik į kazino“.

 

Apibendrinimas

  • Mitas. Didesnė rizika = didesnis pelnas.
  • Realybė. Didesnė rizika = mažesnis pelnas.
  • Sprendimas. Investuokite ilgam į tarp skirtingų turto klasių diversifikuotą vertybinių popierių portfelį.