Ištrauka iš knygos: „Strategija, nuo kurios VISI turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti„
Kai pradėjau investuoti, birža man atrodė neribotų galimybių vieta, kur svajonės tampa realybe. Atsimenu 2005-tais metais pirmą kartą užėjau į finansų maklerių įmonę ir iškarto buvau supažindintas su finansų konsultantu. Konsultantas mane trumpai nušvietė apie investavimo galimybes ir pasiūlė investuoti į fondus. Mano pirmoji mintis buvo: „Kodėl gi ne? Juk investicinius fondus valdo profesionalai, o aš esu visiškai „žalias“; jei protingas ir malonus finansų konsultantas siūlo rinktis fondus, vadinasi tai yra geriausias būdas investuoti“.Finansų konsultantas parodė man siūlomo investicinio fondo vertės grafiką, o ten – sprendimas visoms mano problemoms. Kada tapsiu milijonieriumi, buvo tik laiko klausimas. Grafikas stabiliai stiebėsi link debesų, investuotojams kasmet atnešdamas 20-30 % grąžą (žr. grafiką).
Grafikas. Investicinio fondo rezultatai. Per kelis metus man siūlomo investicinio fondo vertė pakilo daugiau nei 4 kartus.
Puolu aiškintis, kokios pelno prognozės, nes labai jau norėtųsi išspausti bent 20 % ir kitąmet. Finansų konsultantas į šį klausimą atsakė nenoriai, bet galiausiai pasakė, kad tikėtina akcijų rinkos grąža 10-12 %. „10 % ne 20 %, bet vis tiek gerai“, pamaniau aš – „be to, čia turbūt tas minimumas, kurį gauna nepatyrę investuotojai. Kadangi fondą valdo profesionalai, išsvajotą 20 % grąžą be vargo pasieksiu“. Su konsultantu pasirašiau investicinių fondų pirkimo sutartį ir pradėjau investuotojo karjerą.
Praėjus keliolikai metų vis dar su jauduliu atsimenu savo pirmą investiciją. Ne ką mažiau į atmintį yra įsirėžę ir klaidos, kurias padariau investuodamas. Viena jų – besąlygiškas pasitikėjimas finansų konsultantais.
Kiekvieno investuotojo pirmi žingsniai yra panašūs. Jeigu galvojate pradėti investuoti, turite dvi problemas:
- Turite laisvų pinigų, kurie kasdien nuvertėja;
- Neturite investavimo patirties ir nežinote, kaip geriausiai įdarbinti savo pinigus.
Greičiausias sprendimas šioms problemoms – konsultacija su profesionalu. Deja, greičiausias sprendimas ne visuomet yra geriausias. 80 % investuotojų kreipiasi patarimų į finansų konsultantus, nesuvokdami, kad besąlygiškas pasitikėjimas finansų konsultanto patarimu gali pridaryti daugiau žalos negu naudos.
Daug finansų konsultantų turi tik bazines žinias apie investavimą ir mažą patirtį investavimo srityje. Įsidarbinęs banke, gyvybės draudimo ar finansų maklerio įmonėje, kiekvienas konsultantas išklauso bazinį mokymo kursą. Mokymų tikslas – supažindinti konsultantą su įmonės finansiniais produktais ir išmokyti juos parduoti nepažeidžiant įstatymų. Finansų konsultantas taip pat privalo turėti finansų maklerio licenciją, tačiau pastaroji mažai pasako apie finansų konsultanto žinias ir patirtį. Norėdamas gauti šią licenciją, konsultantas privalo išlaikyti kvalifikacinį egzaminą. 30 % egzamino klausimų sudaro baziniai investavimo klausimai. Pateiksiu keletą pavyzdžių:
- Kokios yra akcijų rūšys ir klasės?
- Kokie yra investavimo į skolos vertybinius popierius privalumai?
- Kokios yra finansinės ataskaitos?
- Kokie yra pelningumo rodikliai?
- Kokios yra investavimo rizikos rūšys?
Likę 70 % egzamino klausimų yra apie įstatymų normas, reglamentuojančias finansų konsultantų veiklą. Tačiau investuotojams nėra svarbu, kaip gerai finansų konsultantas išmano įstatymus ir ar tiksliai atkartos „obligacijų“ sąvokos apibrėžimą. Investuotojams rūpi išgirsti patyrusio ir sėkmingai investuojančio finansų konsultanto rekomendaciją. Deja, tokių nėra daug. Mokslininkai J. Linnainmaa, B. Melzer ir A. Previtero, išanalizavę 4 000 finansų konsultantų ir 500 000 jų klientų investavimo rezultatus 1999-2013 metais, nustatė, kad konsultantai patys daro daug investavimo klaidų ir to paties moko savo klientus, todėl ir vienų, ir kitų pelnas kasmet sumažėja 3 %. Kitaip tariant, daugelio investicijų konsultantų patarimų apskritai reikėtų vengti.
Finansų konsultantas negali įgyti patirties vos per kelis metus. Reikia bent vieno ekonomikos ciklo: ekonomikos nuosmukio, didelio asmeninių investicijų nuvertėjimo. Konsultantas, pradėjęs dirbti ekonomikos kilimo laikotarpiu, nesuvokia, ką reiškia 50 % nuostolis, nes viskas, ką jis matė, tai nuolat brangstančios akcijos. Finansų konsultanto, per 2007-2009 metų ekonomikos krizę patyrusio 50-70 % nuostolį, patarimas būtų daug naudingesnis. Tačiau turintys tokią patirtį konsultantai arba dirba su turtingais klientais, arba užima vadovaujančias pareigas ir individualiai klientų nekonsultuoja. Surasti patyrusį finansų konsultantą yra labai sunku.
Kreipdamiesi į finansų konsultantą turite suprasti, kad finansų konsultantas atlyginimą gauną už parduotus finansinius produktus, o ne už investuotojų mokymą. Finansų institucijos nėra labdaros organizacijos. Jau nusistovėjo praktika, kad žmogui, norinčiam gauti finansų konsultanto darbą, keliamas reikalavimas turėti patirties pardavimų srityje. Pardavinėti finansinius produktus nėra nieko blogo, tūkstančiai žmonių tai daro. Problema slypi tame, kad daugiausiai uždirba tas finansų konsultantas, kuris parduoda daugiausiai finansinių produktų, o ne tas, kuris sukuria daugiausiai vertės klientui.
Išprusęs investuotojas investuodamas pinigus turi galimybę rinktis iš daugiau nei 200 000 finansinių priemonių: akcijų, obligacijų, gyvybės draudimo, pensijų, investicinių, ETF ir apribotos rizikos fondų, žaliavų, nekilnojamojo turto, išvestinių finansinių priemonių, valiutos privačių paskolų ir t.t., tačiau finansų konsultanto rekomendacija apsiriboja jo įmonės platinamais finansiniais produktais. Kitaip tariant, banko finansų konsultantas nepasiūlys investuoti į privačias paskolas (sutelktinis skolinimasis) ar nekilnojamąjį turtą, net jeigu tai geriausiai atitiktų investuotojo finansinius interesus. Dauguma finansų konsultantų siūlo investuoti per gyvybės draudimo, pensijų ir investicinius fondus, nes būtent šiuos fondus pardavinėja jo darbovietė. Pasaulyje yra daugiau nei 34 000 fondų. Tikimybė, kad konsultantas pasiūlys geriausiai investuotojo poreikius atitinkantį investicinį fondą yra 0,003 %. Naivu tikėtis, kad finansų konsultanto atstovaujama įmonė yra sukūrusi fondą, kuris skirtas būtent Jums. Norėdami rasti optimalų (arba bent jau artimą optimaliam) investicinį sprendimą, turite arba pats mokėti finansų konsultantui už konsultaciją, arba išmokti investuoti savarankiškai.
Jau minėjau, kad daugelis finansų konsultantų stokoja patirties, daro investavimo klaidas, todėl jų patarimas daugeliui investuotojų yra nuostolingas. Bet galimas ir kitas scenarijus. Gali atsitikti ir taip, kad klientą konsultuos patyręs finansų konsultantas, sugebantis sukurti pridėtinę vertę investuotojui. Mokslininkai U. Bhattacharya, A. Hackethal ir S. Kaesler, B. Loos ir S. Meyer pabandė išsiaiškinti, kokia yra tokių finansų konsultantų sukuriama pridėtinė vertė. Jie investuotojams išsiuntė laišką, kviečiantį į nemokamą finansinę konsultaciją, kuri neapsiriboja vien tik finansų konsultanto įmonės valdomais investiciniais fondais ir kurios metu fondų prekybos operacijos bus nemokamos. Kitaip tariant, mokslininkai sukūrė „šiltnamio sąlygas“ – eliminavo finansų konsultantų asmeninį interesą parduoti finansinį produktą užtikrindami, kad finansų konsultantai atstovaus investuotojo interesus. Pasibaigus eksperimentui, mokslininkai palygino konsultantų rekomenduotino portfelio grąžą ir investuotojų pasiektus rezultatus. Investuotojų rezultatai buvo ženkliai blogesni nei konsultantų rekomenduoto investicinio portfelio rezultatai. Konsultantų rekomenduotas investicinis portfelis buvo 15 % pelningesnis ir 36 % mažiau rizikingas nei investuotojų. Daugelis investuotojų nepakeitė investicinio portfelio struktūros pagal finansų konsultanto rekomendaciją, nors tą galėjo padaryti nemokamai. 68 % investuotojų visiškai neatsižvelgė į konsultantų rekomendacijas. Mažiau nei 1 % pilnai įgyvendino rekomendacijas (žr. grafiką). Mokslininkai padarė išvadą, kad investuotojai paprasčiausiai nesivadovauja gautu patarimu.
Grafikas. Finansų konsultantų rekomendacijų įgyvendinimas. 18 % investuotojų įgyvendino vos 1 % finansų konsultanto rekomendacijų ir vos 0,7 % investuotojų pilnai įgyvendino visas finansų konsultanto rekomendacijas.
Patyrę finansų konsultantai investuotojams gali pateikti gerą patarimą, tačiau neužtenka patarimą gauti, svarbu jį dar ir įgyvendinti. Jeigu finansų konsultantas atrodo nekompetentingas ir nesiruošiate įgyvendinti jo patarimų, siūlyčiau negaišti nei savo, nei konsultanto laiko.
Kaip pasikeistų eksperimento rezultatai, jeigu jis būtų atliekamas realiomis sąlygomis? Masačiusetso ir Harvardo mokslininkai pabandė išsiaiškinti, ko vertas finansų konsultanto patarimas pastariesiems gaunant atlygį už pardavimus. Tyrimo rezultatai buvo visiškai priešingi. Užuot investuotojus įtikinę atsisakyti rizikingų ir neracionalių investicinių sprendimų, konsultantai skatino tokį elgesį, rekomendavo pirkti brangius finansinius produktus ir rizikuoti siekiant maksimalios investicinės grąžos. Finansų konsultantai savo klientams 6 kartus dažniau siūlė brangius, o ne pigius finansinius produktus. Užuot investuotojus įtikinę atsisakyti rizikingų investicinių sprendimų ir paneigę tarp investuotojų paplitusius klaidingus įsitikinimus, konsultantai skatina tokį elgesį, todėl finansų konsultanto, asmeniškai suinteresuoto parduoti finansinį produktą, patarimą turėtumėte vertinti atsargiai.
Kodėl tyrimo, atlikto „šiltnamio sąlygomis“, rezultatai taip skiriasi nuo realybės? Realiomis sąlygomis konsultantui svarbiausia parduoti finansinį produktą, o ne uždirbti investuotojui pelną. Investuotojo ir finansų konsultanto interesai prieštarauja vienas kitam. Investuotojas ieško informacijos, padėsiančios optimizuoti investicinį sprendimą. Konsultantas siekia uždirbti, todėl siūlo brangius finansinius produktus. Kuo didesnė finansinio produkto kaina, tuo mažesnis investuotojo pelnas ir tuo didesnis konsultanto atlyginimas. Jeigu finansų konsultantas gauna atlygį už finansinių produktų pardavimą, kyla akivaizdus interesų konfliktas.
Dalis investuotojų į finansų konsultantą kreipiasi žinodami apie egzistuojantį interesų konfliktą. Kodėl informuotas investuotojas pasitiki konsultantu? Pasitikėdamas konsultantu investuotojas sąmoningai renkasi būti pažeidžiamu, nes finansų konsultantas žinių pranašumą gali išnaudoti savo naudai. Interesų konfliktą suvokiantis investuotojas tikisi, kad konsultantas, vertindamas išreikštą pasitikėjimą, parodys pasitikėjimo vertą elgesį. Žmonės iš prigimties yra linkę pasitikėti vieni kitais. Pasitikėjimas sukuria vertę abiem pusėms. Tačiau kai kalba pasisuka apie pinigus, tokia pasitikėjimu grįsta sistema dažnai nustoja veikti. Atlyginimas yra vienas svarbiausių darbuotojų motyvų. Daugelio finansų konsultantų atlyginimas sudarytas iš dviejų dalių: bazinės dalies ir priedo (komisinių, mokamų už pardavimus). Komisinius konsultantas uždirba kiekvieną kartą pardavęs finansinį produktą. Tokia atlygio sistema sąlygoja interesų konfliktą. 73 % sertifikuotų finansų analitikų pripažįsta, kad komisinių mokesčių struktūrą yra orientuota į pardavimus, o ne į investuotojų poreikius. Investuotojai į konsultantą kreipiasi norėdami maksimizuoti pelną, tačiau finansinių produktų mokesčių struktūra skatina konsultantą rekomenduoti brangius finansinius produktus, mažinančius investuotojo pelną.
Svarbu pažymėti, kad asmeninė nauda nėra vienintelis motyvas, skatinantis finansų konsultantus rekomenduoti brangius finansinius produktus. Daugelis finansų konsultantų patys investuoja į brangius finansinius produktus, nes tiki, kad brangūs finansiniai produktai yra geresni, tą patį siūlo daryti ir savo klientams. Kita vertus, patys investuotojai linkę tikėti, kad brangūs finansiniai produktai yra geresni, todėl finansų konsultantui paprasčiau įtikinti investuotoją, kad brangus finansinis produktas pateisins lūkesčius. Tokia pardavimo strategija pasiteisina – brangių finansinių produktų pardavimai yra geresni. Nors 93 % investuotojų fondų mokesčiai yra svarbūs, tačiau net 98,6 % investuotojų, besinaudojančių finansų konsultanto paslaugomis, renkasi brangius investicinius produktus, kurių grąža 18 % mažesnė už lyginamąjį indeksą, o rizikos ir pelno santykis blogesnis. Net 64 % investuotojų nesupranta, kad rizikingi finansiniai produktai yra brangesni. Nors finansų konsultantai neatliepia investuotojų poreikių, net 81 % investuotojų tiki, kad finansų konsultantas rekomenduos tinkamą finansinį produktą. Investuotojai nesuvokia, kad finansų konsultantai siūlo tai, ko jiems mažiausiai reikia.
Minėti tyrimai ir studijos gali suformuoti blogą nuomonę apie finansų konsultanto profesiją. Neigiamai vertinti finansų konsultantų profesijos nederėtų. Ne visi finansų konsultantai yra vienodi. Dalis finansų konsultantų yra sukaupę ilgametę patirtį, teikia pirmenybę investuotojo interesams ir gali sukurti pridėtinę vertę. Daugelis finansų konsultantų nesiekia piktybiškai pasipelnyti iš klientų ir nuoširdžiai siekia jiems padėti. Finansų konsultantai stengiasi atliepti investuotojų poreikius, tačiau dėl mokesčių, žinių ir patirties stokos daugelis jų nesugeba sukurti pridėtinės vertės savo klientams.
Sprendimas
Vienintelė alternatyva finansų konsultantui yra sukaupti žinias, patirtį ir investuoti savarankiškai. Žinios ir patirtis yra būtina sėkmingo investavimo sąlyga. Daugelis investuotojų priversti pasikliauti finansų konsultanto rekomendacijomis, nes jų žinių bagažas yra nepakankamas. 66 % investuotojų mano, jog jų investavimo žinios yra gilesnės nei kitų, tačiau sugeba atsakyti vos 61 % elementarių finansinių klausimų. Norint uždirbti iš investicijų, būtina įgyti finansinių žinių ir sukaupti patirtį.
Savarankiškai investuodami uždirbsite daugiau, nei investuodami su finansų konsultanto pagalba. Mokslininkas Y. Karabulut, išanalizavęs 3032 investuotojų sąskaitas, nustatė, kad savarankiškai investuojantys uždirba daugiau nei investuojantys su finansų konsultanto pagalba net ir neįvertinus konsultantui mokamų komisinių. B. J. Chalmers ir J. Reuter atliktos studijos išvados buvo panašios – savarankiškai investuojantys uždirbo 1,54 % daugiau nei investuotojai, kurie vadovavosi finansų konsultanto patarimais. B. J. Chalmers ir P. Tufolo 2006-tais metais atlikta studija parodė, kad investuotojų savarankiškai suformuotas investicinis portfelis niekuo nenusileidžia konsultantų rekomenduotoms portfelio proporcijoms, o savarankiškai investuojantys į akcijų fondus uždirba 3,7 % daugiau nei investuojantys su finansų konsultanto pagalba. Siekdamas išlikti objektyvus, negaliu nepaminėti ir kompanijos Vanguard atliktos studijos, teigiančios, kad parinkdamas tinkamą turto klasių paskirstymo strategiją, pigias investavimo priemones ir sulaikydamas nuo finansinių klaidų, finansų konsultantas gali padėti uždirbti 3 % daugiau. Analizuojant šį tyrimą reikia nepamiršti, kad kompanija Vanguard teikia finansinio konsultavimo paslaugas, todėl toks vertinimas yra subjektyvus. Viena vertus, šią studiją galima stipriai sukritikuoti, nes turintis bazines žinias investuotojas gali pasiekti tą patį rezultatą ir be finansų konsultanto pagalbos, ką ir įrodo jau minėtos Y. Karabulut, J. Chalmers, J. Reuter ir P. Tufolo studijos. Kita vertus, negalima ginčytis su tuo, kad neturintiems noro įgyti žinių investuotojams finansų konsultantas, prioritetą teikiantis kliento interesams, gali sukurti pridėtinę vertę. Apibendrinant šias keturias studijas galima padaryti išvadą, kad patyręs finansų konsultantas gali Jums sukurti pridėtinę vertę, jeigu stokojate žinių ir noro jas įgyti, tačiau savarankiškai investuodami uždirbsite daugiau, jeigu žinote bent pagrindinius investavimo principus.
Žinios ir patirtis padeda investuotojams pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Mokslininkai G. Korniotis ir A. Kumar siekė nustatyti, kaip keičiasi investuotojų rezultatai didėjant patirčiai. Mokslininkai palygino pirmų ir paskutinių trejų metų investuotojų rezultatus ir padarė išvadą, kad augant patirčiai gerėja investuotojų rezultatai (žr. grafiką).
Grafikas. Investuotojų pelno priklausomybė nuo patirties. Iki 32 metų amžiaus investuotojai po trejų metų vidutiniškai uždirbdavo 1,1 % daugiau nei prieš trejus metus. 32-36 metų amžiaus investuotojai uždirbdavo 1,6 % daugiau nei prieš trejus metus ir t.t.
S. Stoffman, išanalizavęs 22 mln. finansinių instrumentų prekybos operacijų, priėjo prie analogiškos išvados – papildomi patirties metai spekuliantams padeda uždirbti 5 % daugiau. Kitos mokslininkų studijos rodo, kad aktyvūs prekeiviai kiekvienais metais sugeba uždirbti 2-3 % daugiau. G. Korniotis ir A. Kumar tyrimas parodė, kad protingi investuotojai, turintys daugiau informacijos, gebantys geriau ją analizuoti, nedarantys skubotų, emocijomis paremtų sprendimų, kasmet uždirba 3,5 % daugiau nei tokių savybių stokojantys investuotojai. Galiausiai, investuotojų rezultatai priklauso ir nuo intelekto. Aukštą ir žemą intelektą turinčių investuotojų metinė grąžą skiriasi 2,2 % aukštą intelektą turinčių investuotojų naudai. Kitaip tariant, nuo investuotojo gebėjimų ir žinių priklauso jo uždarbis.
Perskaitę šią knygą įgysite daug žinių. Deja, patirties suteikti negaliu. Patirčiai įgyti reikia laiko. Šioje knygoje aprašyta investavimo strategija apsaugos nuo neapgalvotų finansinių sprendimų. Nereikės išmokti investavimo pamokų brangiuoju būdu, kaip teko man. Jeigu laikysitės šioje knygoje aprašytos investavimo strategijos, net ir kvailystės atveju nuostolis bus mažas. Jeigu investuodami dar parodysite ir šiek tiek kantrybės, neabejoju, kad laikui bėgant sukaupsite ne tik patirtį, bet ir solidų pelną.
Apibendrinimas
- Mitas. Žinoti nebūtina – užtenka finansų konsultanto patarimo.
- Realybė. Finansų konsultantų sukuriama pridėtinė vertė yra abejotina. Išprusę savarankiški investuotojai uždirba daugiau nei finansų konsultanto paslaugomis besinaudojantys investuotojai.
- Sprendimas. Įgykite investavimui būtinas žinias, investuokite savarankiškai ir sukaupkite patirtį.
Leave A Comment