Investuoti pradėk kuo anksčiau: pavyzdys iš patirties
Po paskutinio straipsnio „Mano investicinė grąža 2006-2022: ar pavyko aplenkti S&P500?“ sulaukiau komentaro, teigiančio kad 14 metų S&P 500 akcijų indeksui sekėsi geriau. Logiška išvada, pažiūrėjus į žemiau pateiktą grafiką.

Grafikas sudaro įspūdį, kad tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pernai metais pavyko aplenkti S&P 500 akcijų indeksą. Deja investicinė grąža arba „mano rezultatas investavus 100 €” neparodo pilno vaizdo. Ne ką mažiau svarbu kada ir kokios sumos yra investuojamos. Daugelis yra girdėję, kad investuoti reikia kuo anksčiau, koks svarbus yra periodinis investavimas (ang. Dollar Cost Averaging), tad pažiūrėkime kaip šie principai veikia teoriškai ir praktiškai.

Investuoti reikia, pradėti kuo anksčiau: sudėtinės palūkanos

Ne vienas yra girdėjęs, kad pradėti investuoti reikia kuo anksčiau. Kuo anksčiau pradėsi, tuo didesnis bus sudėtinių palūkanų efektas.
Pvz. Jeigu Jonas į S&P500 akcijų indeksą būtų investavęs po 100 USD kiekvieną mėnesį pradedant 1994 metais, o Petras tą patį būtų daręs nuo 2003 metų, tai judviejų vidutinė metinė grąža būtų beveik vienoda: Jonas kasmet būtų uždirbęs 9.7%, Petras – 9.96 %. Tuo tarpu sukauptas turtas skirtųsi 2.2 karto: Jono investicijos šiai dienai būtų vertos 212,615 $, Petro – 95,237 $.

Jono sukauptas turtas:Investuoti pradėk kuo anksčiau - sudetines palukanosPetro sukauptas turtasInvestuoti pradėk kuo anksčiau - sudetines palukanos

 

Daugelis finansų konsultantų tai pateikia, kaip pagrindinę priežastį, kodėl reikia pradėti investuoti kuo anksčiau. Tačiau šis argumentas yra tik viena medalio pusė.

Investuoti turi pradėti kuo anksčiau: patirtis ir kapitalas

Ne mažiau svaresnis argumentas pradėti investuoti anksčiau – patirtis ir kapitalo dydis. Pradėdamas investuoti turi mažai žinių, darai daug klaidų ir rezultate uždirbi mažai. Arba tiksliau pasakius – patiri didelių nuostolių. 2005 metais pradėjau investuoti, galvodamas, kad žinau „viską apie viską“. 2007-2008 metų finansų krizė sudėliojo viską į savo vietas. Praradau tris ketvirtadalius turto (žr. grafiką).

Nesu aš dėl to kažkuo išskirtinis. Tyrimai rodo, kad visi pradedantys investuotojai daro daugiau klaidų, todėl uždirba mažiau. Mokslininkai G. Korniotis ir A. Kumar siekė nustatyti, kaip keičiasi investuotojų rezultatai didėjant patirčiai. Mokslininkai palygino pirmų ir paskutinių trejų metų investuotojų rezultatus ir padarė išvadą, kad augant patirčiai gerėja investuotojų rezultatai (žr. grafiką).

Grafikas. Investuotojų pelno priklausomybė nuo patirties. Iki 32 metų amžiaus investuotojai po trejų metų vidutiniškai uždirbdavo 1,1 % daugiau nei prieš trejus metus. 32-36 metų amžiaus investuotojai uždirbdavo 1,6 % daugiau nei prieš trejus metus ir t.t.

Grafikas. Investuotojų pelno priklausomybė nuo patirties. Iki 32 metų amžiaus investuotojai po trejų metų vidutiniškai uždirbdavo 1,1 % daugiau nei prieš trejus metus. 32-36 metų amžiaus investuotojai uždirbdavo 1,6 % daugiau nei prieš trejus metus ir t.t.

S. Stoffman, išanalizavęs 22 mln. finansinių instrumentų prekybos operacijų, priėjo prie analogiškos išvados – papildomi patirties metai spekuliantams padeda uždirbti 5 % daugiau. Daugiau panašių tyrimų galite rasti čia.

Tokios skaudžios investavimo pamokos jaunam investuotojui nėra pražūtingos. Ir visai ne dėl to, kad dar 40 metų galima kantriai laukti, kol investicijų vertė pakils iš dugno. O todėl, kad jaunas žmogus pradeda investuoti mažomis sumomis. Jis nėra sukaupęs daug turto.
Pavyzdžiui:

  • 2005 m. mano vidutinės mėnesio pajamos buvo 543 EUR/mėn.
  • Tarkime mano pajamos augo tiek pat kaip Vidutinis Darbo Užmokestis – t.y. beveik 10 proc. kasmet;
  • 2005-2022 aš vidutiniškai sutaupiau 40% savo pajamų.
  • Mano metinė investicinė grąža irgi žinoma (skaityti čia).

Žinant visus minėtus kriterijus nesunku paskaičiuoti, kaip būtų kitusi turto vertė pagal pateiktą scenarijų (žr. grafiką).

Kodel investuoti reikia pradeti kuo anksčiau - patirtis ir kapitalas

2007 – 2008 m. krizės grafike net nesimato. Kodėl? Nes didžiausios klaidos buvo padarytos tada, kai turtas buvo sąlyginai mažas (3 metų santaupos nuvertėjo trimis ketvirtadaliais). Per 17 metų turtą pavyko sukaupti dėl to, kad didžiausia grąža buvo uždirbta tais metais, kai turtas buvo didžiausias.

Kartais pagalvoju, kad 2007-2008 m. nuostolis buvo geriausia, kas galėjo nutikti. Ant tų skaudžių pamokų yra pastatyta visa mano investavimo filosofija: minimizuoti riziką neatsisakant pelno. Rizikos valdymas yra pagrindinis kriterijus, nes negaliu leisti, kad 17 metų kauptas turtas ir vėl nuvertėtų trim ketvirtadaliais. Jeigu dabar prarasčiau tiek turto, “atsistoti” ant kojų būtų pernelyg sunku.

Investuotojo patirtis yra neįkainojama. Ir tai yra ne ką mažiau svarbus argumentas pradėti investuoti kuo anksčiau, nei sudėtinių palūkanų efektas.

Į tą patį galime pažiūrėti ir iš kitos pusės. Turiu ne vieną bičiulį, pažįstamą kurie paveldėjo, sukaupė, uždirbo kelis šimtus tūkstančių/milijonus eurų. Patirties nėra, o pinigus įdarbinti reikia. Klaidos kaina gali siekti keliasdešimt / šimtus tūkstančių eurų. Natūralu, kad žmonės bijo pradėti investuoti, kai žinių ir patirties trūksta, o „ant kortos“ pastatytos šimtatūkstantinės sumos. Man pačiam būtų nemažai streso, jeigu „iš dangaus nukristų“ milijonas. Tačiau kai pinigai įdarbinami mažomis sumomis kasmet, tuomet šis klausimas net nėra aktualus.

Norint sukaupti patirtį nebūtina investuoti milijono. Keli šimtai eurų duos ne ką prastesnį efektą. Laikui bėgant žinias ir patirtį įgysite savaime, tad atėjus laikui nesunkiai susidorosite įdarbindami ir dideles pinigų sumas. Visada sakiau, kad geriausias laikas investuoti yra dabar. Tad nešvaistykite laiko..

Sėkmės
Justinas

4.8/5 - (24 votes)