Gali užmerkti akis ir apsimesti, kad nematai – juk tavęs tai neliečia. Arba gali imti ir pasakyti, nes taip kažkam atversi akis. Negaliu pasyviai žiūrėti, kaip finansinių produktų rinkodara  balansuoja ties smulkia raudona linija tarp melo ir tiesos. Reklama, vieši komentarai ir pranešimai spaudai nėra melagingi, tačiau yra klaidinantys ir formuoja perdėtus lūkesčius, o perdėti lūkesčiai sąlygoja nusivylimą ir nuostolį. Nesunku paaiškinti, kodėl finansinių priemonių platintojai taip elgiasi – sužadinti lūkesčiai, geriausias būdas parduoti finansinį produktą pradedant gyvybės draudimu, pensijų fondais ir baigiant investiciniais fondais, aktyvia prekyba vertybiniais popieriais, valiutomis, kontraktais dėl kainų skirtumo ir t.t.

Prieš porą mėnesių spaudoje buvo išplatintas pranešimas apie Lietuvoje steigiamą technologijų sektoriaus investicinį fondą. Mane papiktino, kad pranešime buvo nemažai rinkodaros žinučių, formuojančių klaidingus investuotojų įsitikinimus ir lūkesčius. Nors kai pažvelgi į reikalo esmę supranti, kad visi finansinių produktų platintojai naudoja tas pačias priemones. Visas rinkodaros priemones išanalizuoti prireiktų daug laiko, tad nusprendžiau apsiriboti ties dviem mano dėmesį atkreipusiais teiginiais:

  1. Fondo valdytojai teigia sieksiantys aplenkti indeksą;
  2. Fondo valdytojų teigimu IT sektoriaus grąža 30 m. laikotarpiu siekia 12 % kasmet, išskaičiavus interneto burbulą ir 2008 m. krizę. Kitaip tariant, eliminuojant juodžiausius periodus, dirbtinai bandoma sudaryti geros metinės grąžos iliuziją. 

Nenoriu dėti nei įvardinti paties fondo, nei pateikti pranešimo spaudai nuorodos. Nenoriu nei ieškoti priešų, nei kažkam gadinti verslo. Mano tikslas yra parodyti savo skaitytojams, kokia trapi yra linija tarp melo ir tiesios, parduodant finansinius produktus, ir kaip svarbu išmanyti rinkodaros subtilybes norint pasirinkti gerą finansinį produktą ir sėkmingai investuoti.

Ar gali fondo valdytojas aplenkti akcijų indeksą?

Į šį klausimą atsakymas yra labai paprastas – taip, gali, laimingo atsitiktinumo dėka. Šioje srityje atlikta begalė mokslinių tyrimų. Vieną išsamiausių tyrimą atliko mokslininkai L Barras, O Scaillet ir R. Wermers, išanalizavę 32-vejų metų (1975-2006 metų) Studija atskleidė, kad 99,4 % fondų nesukūrė pridėtinės vertės investuotojams:

  • 75 % fondų viršijo vidutinę grąža prieš mokesčius, bet po mokesčių fondų grąža nesiskyrė nuo rinkos vidurkio ir investuotojams nesukūrė jokios pridėtinės vertės;
  • 24 % fondų net ir prieš mokesčius nesugebėjo viršyti rinkos grąžos, kitaip tariant, investuotojai mokėjo pinigus fondo valdytojams už jų žalingą veiklą.
  • Likę 0,6 % investicinių fondų aplenkė lyginamąjį indeksą po mokesčių.

Mokslininkai padarė išvadą, kad 0,6 % fondų valdytojų sukūrė pridėtinę vertę tik atsitiktinumo dėka. Tai tik vienas iš daugelio investicinių fondų efektyvumo. Panašių išvadų priėjo ir kiti mokslininkai tyrę investicinių fondų rezultatus skirtingais laiko periodais pradedant nuo  1945 m. tyrimų (daugiau mokslinių tyrimų – knygoje). Tai, kad investicinio fondo valdytojai negeba aplenkti rinkos yra vieša paslaptis. Net neabejoju, kad pats fondo valdytojas puikiai tai suvokia, tačiau vis tiek oficialiai deklaruoja siekį aplenkti indeksą. Kodėl?

Atsakymas paprastas – geriausias investicinių produktų pardavimo būdas – lūkesčių sužadinimas. Pasakyk visiems, kad fondas planuoja uždirbti 20 proc. grąžą kasmet ir kaip mat atsiras milijonas investuotojų. Pradėk sakyti tiesą ir niekam nebūsi įdomus. Kompanijos Dalbar, studija rodo, kad investuojantys į akcijas per 30 metų vidutiniškai uždirbo vos 3,98 % per metus. Nepamirškite, kad 3,98 % yra vidurkis, tai reiškia, kad patyrę investuotojai uždirbo apie 10 % pelną, o naujokai patyrė apie -2 proc. nuostolį. Naujokų šansai prarasti pinigus investuojant į IT sektorių išties yra geri:

  • com burbulo metu IT įmonių akcijų indeksas Nasdaq Composite nuvertėjo 78 %, o nuostolingas periodas nuo 2000 m. pasiekto piko tęsėsi ilgiau nei 14 metų.
  • 2008 m. ekonomikos krizės metu Nasdaq Composite nuvertėjo 56 %, o nuostolingas periodas nuo 2007 m. pasiekto piko tęsėsi ilgiau nei 3 metus (daugiau apie rizikos įtaką investicijų pelningumui skaitykite čia).

Kaip manote, kiek žmonių susigundytų investuoti į IT fondą, žinodami realias savo galimybes pasipelnyti? Aš manau, kad investuotojų neatsirastų daug. Jų būtų per mažai, kad fondo valdytojas susirinktų atlyginimą. O va, surinkai iš naivuolių milijardą, ir kasmet nukrenta po 20-30 milijonų į valdytojo kišenę… Štai ir atsakymas, kodėl rinkodara yra nepakeičiama priemonė finansinių produktų versle.

Jeigu manote, kad fondo valdytojo pelnas yra ne jūsų reikalas , siūlyčiau susimąstyti dar kartą – juk tie milijonai yra niekieno kito, bet jūsų…

Kokia tikroji IT sektoriaus akcijų indekso grąža

Priminsiu, kad Fondo valdytojo teigimu IT indekso grąža per 30 metų laikotarpiu buvo 12 % kasmet, išskaičiavus interneto burbulą ir 2008 m. krizę. Išanalizuokime, ar šis teiginys neprasilenkia su realybe. Prieš atliekant analizę įtariau, kad šis teiginys bus teisingas, tačiau klaidinantis. Maniau analizės rezultatai parodys, kad paties indekso grąža (neeliminavus investicinių burbulų)  bus keliskart mažesnė, nei fondo valdytojų minimas 12 proc. Kitaip tariant, fondo valdytojai sieks dirbtinai pagrąžinti indekso investicinę grąžą, norėdami suvilioti daugiau investuotojų. Maniau, pažersiu kritikos fondo valdytojui, kadangi  niekas negali pakankamai tiksliai numatyti akcijų kainos pakilimų ir nuosmukių:

Nobelio premijos laureatas W. Sharp apskaičiavo, kad reikia bent 74 % tikslumu prognozuoti akcijų rinkos svyravimus, norint viršyti vidutinę akcijų rinkos grąžą. Tokie mokslininko skaičiavimai nėra atsitiktinumas, kadangi bandydami numatyti rinkos pokyčius turite būti dukart teisus: tiksliai numatyti ne tik vertybinių popierių nuvertėjimo pradžią, bet ir pabaigą (brangimo ciklo pradžią). Kompanijas CXO Advisory išanalizavusi 68-nių ekspertų pateiktas 6 582 prognozes, nustatė, kad nė vienas ekspertas nesugebėjo 74 % tikslumu numatyti akcijų rinkos pakilimų ir nuosmukių, todėl nesukūrė pridėtinės vertės investuotojams (detalesnę informaciją ir daugiau mokslinių tyrimų rasti knygoje „Strategija, nuo kurios VISI turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti“) .

Tačiau atlikęs Nasdaq Composite Total Return pelningumo analizę šiek tiek pasimečiau, nes gavau šiek tiek kitokį rezultatą nei tikėjausi. Ir tiesą, sakant ilgai mąsčiau, ką turėčiau parašyti skaitytojams…

Pats laikas pereiti prie analizės.

1988 – 2018 Nasdaq Composite total return (skaičiuojama, kad visi dividendai reinvestuojami atgal į Nasdaq Composite indeksą) pabrango nuo 335 punktų iki 7935 p. – t.y. kasmet vidutiniškai uždirbo po 11,53  arba kitaip tariant apie 12 %. Jeigu investuotojui būtų pavykę Nasdaq Composite total return parduoti prieš pat Dot.com burbului sprogstant, jį atpirkti  2002 metais pasiekus dugną ir analogiškai tiksliai parduoti Nasdaq Composite total return prieš pat prasidedant ekonomikos krizei 2007 m. ir atpirkti 2011 m. (žr. pav.), tuomet investuotojo grąža siektų 18,68 % kasmet.   

Laikotarpis Metai Indeksas Vidutinė grąža (CAGR)
1988-2017 30 metų Nasdaq Composite Total Return 11,53 %

1988 saus. -2000 kov.
2002  rugpj.- 2007 spal.
2011 kov. 2017 gruod.

30 metų Nasdaq Composite Total Return 18.68 %

Kadangi, Nasdaq Composite Total Return grąža eliminavus DOT.com burbulą ir 2008 m. krizę per dag skiriasi nuo fondo valdytojo minimo 12 % grąžos. Pamaniau, galbūt ne tą indeksą analizuoju. Galbūt reikėtų vertingi Nasdaq Composite (be reinvestuotų dividendų) arba Nasdaq 100 indeksus (be finansinių kompanijų akcijų). Tačiau priartėti prie 12 % man vis tiek nepavyko.  

Laikotarpis Metai Indeksas Vidutinė grąža (CAGR)
1988-2017 30 metų Nasdaq Composite 10,74 %
1988 saus. -2000 kov.
2002  rugpj.- 2007 spal.
2011 kov. 2017 gruod.
30 metų Nasdaq Composite 18.30%
1988-2017 30 metų Nasdaq 100 13,13 %
1988 saus. -2000 kov.
2002  rugpj.- 2007 spal.
2011 kov. 2017 gruod.
30 metų Nasdaq 100 21,46 %

Atlikta analizė mane nustebino. Eliminavus akcijų kainų burbulus Nasdaq Composite, Nasdaq Composite Total Return ir Nasdaq 100 grąža pusantro karto didesnė nei fondo valdytojo minima 12 % metinė grąža (CAGR).  12 proc. siekianti Nasdaq Composite Total Return indekso vidutinė grąža yra neišeliminavus jokių laikotarpių.

Padarius tokią trumpą analizę peršasi išvada, kad fondo valdytojai arba lengvabūdiškai švaistosi skaičiais, arba tiesiog nemoka skaičiuoti.. Tampa neaišku, kaip žmogus, nemokantis skaičiuoti, planuoja aplenkti indeksą. O visgi žmonės jiems patikimi milijonus… atsiprašau suklydau – milijardus…

Nuo kiekvieno valdomo milijardo fondo valdytojas uždirba 20-30 mln. Sakau, gal visai ir neblogai, kaip žmogui nemokančiam skaičiuoti…

PS.

Tai už ką mes mokam? Matomai fondo valdytojas  geriau išmano rinkodarą nei skaičius… va už tą mes ir mokam – gražiai įpakuotą dėžutę saldainių, kurių skonis nėra išskirtinis. Skiriasi tik kaina. Vadinasi, perpratus finansinių produktų rinkodaros triukus, į tą  patį sektorių galima investuoti pigiau ir todėl uždirbti daugiau, pvz. geriausios analizuoto fondo alternatyvos ONEQ ar QQQ ETF fondai yra ⁓16 kartų pigesni. Daugiau epie finansinių produktų rinkodaros metodus ir realybę žiūrėkite video seminare: „Apie ką niekas nenori kalbėti, ko niekas nenori girdėti ir ką būtina žinoti“.

———— 

PPS. Po šio straipsnio, su manimi susisiekė fondo atstovas ir informavo, kad pranešime spaudai buvo klaida: IT sektoriaus grąžą siekia 12 % per metus įskaičiavus DOT.COM burbulą ir 2007 m. finansų krizę (o, ne išskaičiavus minėtus akcijų nuosmukius, kaip buvo rašyta spaudoje). Tad šiame straipsnyje mano pateiktos prielaidos nebuvo teisingos: fondo valdytojai skaičiuoti moka gerai ir lengvabūdiškai nesišvaisto skaičiais. Tieisog – klaida… Klaidų padarome visi, galima suprasti..

Paplušėjau kelias valandas prie analizių, suradom klaidas, atstatėm teisingumą.

Paprasčiausiai dėl objektyvumo…

Mano skeptiškas požiūris į investicinių fondų veiklos efektyvumą dėl to nesikeičia – pasyviai valdomi indekso fondai yra ženkliai efektyvesnė alternatyva. Bet juk nereikia piršti savo nuomonės: skaitytojas – protingas žmogus, pasidarys savas išvadas… 

5/5 - (14 votes)