Jau antrą savaitę slepiuosi nuo COVID-19. Pradėjo stogas važiuoti. Trūksta ryšio su žmonėmis ir bendraminčiais, tad nusprendžiau pasidalinti patirtimi ir nuomone, kuri galbūt šiuo „neaišku ko tikėtis“ laikotarpiu, nukreips investuotojus tinkame linkme…

Pradėsiu nuo tų, kurie investavimu susidomėjo tik dabar, galvodami lengvai uždirbti iš COVID-19 sąlygotos akcijų rinkos griūties. Straipsniui idėja kilo sulaukus vieno bičiulio skambučio. Draugas, niekada nesidomėjęs investavimu, sugalvojo pasiskolinti pinigų tam, kad investuotų į perpus atpigusias Lufhansa akcijas. Jo planas buvo paprastas: nusipirkus atpigusių akcijų, palaukti kol visi baigs panikuoti ir akcijų kainos grįš į buvusį lygį, o tada Lufhansa akcijas parduoti dvigubai brangiau nei pirko.

Bandymas pasipelnyti iš krentančių akcijų nėra naujiena. Pats tokias klaidas dariau, pavyzdžiui, 2009 – 2010 m.  supirkinėjau pingančias Ūkio banko UKB akcijas, kol galiausiai bankas bankrutavo. Panašių idėjų išgirstu kiekvieną kartą, kai tik žiniasklaida pradeda kalbėti apie drastiškus finansų rinkų svyravimus. Pavyzdžiui:

  • 2015 m. USD pabrangus 30 % EUR, draugas sugalvojo imti paskolą būstui JAV doleriais (USD), nes manė, kad USD/EUR greitai grįš į tą patį kainos lygį ir paskola 30 % nuvertės. Praėjo 5 metai, o EUR/USD kursas iš principo nepasikeitė, skirtumas tas, kad palūkanos už USD paskolas buvo ženkliai didesnės.
  • 2014 m. naftos kainai nukritus nuo 114 USD iki 52 USD, atsirado susidomėjimas nafta – pabrangs iki buvusio lygio ir lengvai uždirbsime daugiau nei 100 % pelną – juk nafta negali būti tokia pigi. Kitais metais nafta atpigo iki 36 USD už barelį, o šiai dienai kainuoja vos 22 USD (žr. grafiką).

Jeigu susidomėjote investavimu tikėdamiesi lengvai pasipelnyti iš COVID-19 sąlygoto kainų smukimo, turiu Jums vieną patarimą – DON’T DO IT. Negalvokite, kad esate protingesni už visus kitus. Dėl pelno Jūs konkuruojat su milijardus valdančiais instituciniais investuotojais (fondais, bankais), profesionalais, turinčius keliasdešimt metų patirtį, automatizuotus prekybos algoritmus, analitikų komandas, greičiausiai net ir to paties Lufhansa generalinio direktoriaus telefono numerį ir galinčiais vieno skambučio pagalba įsitikini, kad reikalai iš tiesų yra tokie blogi kaip atrodo iš šono. Naujoko šansai laimėti prieš šiuos profesionalus yra tokie patys, kaip man įkrauti į krepšį per J. Valančiūną.

Tiems, kuriems vis dar knibžda mintis, išmėginti laimę akcijų biržoje, pateiksiu keletą ištraukų (mokslinių tyrimų/statistikos ir kitų asmenų patirties) iš knygos: “Strategija, nuo kurios visi turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti“)

  • Mokslininkai C. Geczy ir M. Samonov išanalizavę akcijų istoriją nuo 1801-ų iki 2012-tų metų nustatė, kad 10 mėnesių pigusios akcijos vienuoliktą mėnesį atpigdavo dar 0,16 %. Tai tik viena iš daugelio studijų, parodančių, kad pigusios akcijos turi tendenciją toliau pigti. Niekada neinvestuokite tik todėl, kad Jūsų nuomone vertybiniai popieriai daugiau atpigti negali. Pigti vertybiniai popieriai gali tol, kol jų kaina taps 0,00 €. Įmonei bankrutavus vertybiniai popieriai taps beverčiai.
  • JP Morgan Chase & Co tyrimas atskleidė, kad per 34-ų metų periodą 40 % akcijų, nuvertėjusių daugiau nei 70 %, kaina nebepakilo iki ankstesnių aukštumų.
  • 2010-tais metais Graikijos ekonomikos krizės metu mano kolega nusprendė įsigyti Graikijos nacionalinio banko (NBGr.AT) akcijų tik todėl, kad jos buvo nuvertėję 95 % ir atrodė, jog daugiau pigti akcijos tiesiog negali. Tačiau nuo to momento NBGr.AT akcijos nuvertėjo dar 99 %.

Jeigu šių pavyzdžių nepakako įtikinti atsisakyti lengvo uždarbio finansų rinkose idėjos, pateiksiu dar vieną pavyzdį, kuo gali baigtis spekuliatyvūs finansiniai sprendimai žaidžiant su skolintais pinigais. 2007 metais dalis Nordea banko (po susijungimo su DNB veikiantis kaip Luminor) klientų dėl mažų palūkanų paskolas būstui ėmė Šveicarijos frankais (CHF), neįvertinę valiutos rizikos (teisingumo dėlei reikia paminėti, kad pats Nordea reklamavo tokius kreditus kaip saugius ir skatino tokį skolinimąsi). Dėl EUR/CHF vertės pokyčių, būsto skola eurais išaugo 56 % (žr. grafiką). Kitaip tariant 100 000 EUR paskola virto 156 000 EUR paskola. Neabejoju, kad tokie skolos pokyčiai turėjo ir vis dar turi didelę įtaką skolininkų gyvenimo kokybei. Kai kurie turėjo 10 metų mokėti įmokas bankui vien tam, kad padengtų šį EUR/CHF kainų pokytį – 10 metų buvo skirta blogam finansiniai sprendimui ištaisyti. Šis pavyzdys gerai iliustruoja, kokios didelės finansinės pasekmės galimos investuojant skolintais pinigais.  

Pabaigai

Susivilioję lengvo ir greito uždarbio idėja turi suprasti, kad finansų rinkose pelnas ateina kartu su patirtimi ir žiniomis, o ne lengvabūdiškais sprendimais. Niekas nežino, kuria linkme pasuks rinkos. Nežinau ir aš. Galbūt dabar išties geriausias laikas investuoti… Galbūt tos pačios Lufhansa akcijos po kelių mėnesių bus brangesnės nei vasarį… Nenoriu būti tas, kurį visą gyvenimą keiksite atkalbėjus investuoti į akcijas… Tiesiog noriu, kad suprastumėte, jog akcijų biržoje niekas nėra garantuotas: akcijos gali niekada nebepakilti iki buvusių aukštumų, įmonės gali bankrutuoti, o jų akcijos tapti bevertėmis. Valdant riziką ir pasitelkus laiko patikrintą investavimo strategiją, ilgainiui galima tikėtis pasipelnyti iš esamos suirutės, tačiau ieškantys greitų pinigų, anksčiau ar vėliau tampa grobis profesionalams – praranda dalį arba visus savo pinigus. Jeigu į akcijų rinką žengiate tikėdamiesi greito pelno, bent jau prieš atlikdami tokią spekuliaciją pagalvokite, kas bus blogiausiu atveju…

PS. Pasidalinkite straipsniu su draugais. Kas žino, galbūt kuris liks Jums visą gyvenimą dėkingas….

Rate this post