2020 kovą akcijų kainoms staigiai kritus žemyn, daugelį ištiko šokas. Visi pradėjo skaičiuoti, kiek gi nuvertėjo vertybinių popierių portfelis, investicinis gyvybės draudimas ir pensija ir vėl burnoti ant valstybės ir fondo valdytojų, kad pastarieji darsyk apgavo. 11 metų brangusios akcijos daugeliui sudarė klaidingą įspūdį, kad akcijų rinkos juda viena kryptimi – į viršų. Tačiau kiekvienas pasigilinęs į akcijų istoriją puikiai žino, kad krizės metu akcijos stipriai nuvertėja. Akcijų griūtis nėra joks siurprizams patyrusiems biržos rykliams, bet ką daryti tiems, kurių patirtis trumpesnė nei 10 metų, kurių VP jau nuvertėjo arba tiems, kurie tik dabar sugalvojo finansų rinkose įdarbinti savo turimas santaupas?
Atsakymas yra daug paprastesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Paprasčiausiai reikia laikytis savo investavimo strategijos. Aišku, toks mano paprastumas į nokautą gali pasiųsti daugelį, bet… Kiekviename rimtesne akcijų elementoriuje bus parašyta, kad ekonominės krizės metu akcijų rinkos nuvertėja 50-80 %. Taigi kiekvieno investuojančio į VP strategija turėjo numatyti tokį scenarijų ir veiksmus tokio scenarijaus atveju… Problema ta, kad investuoti mes pradedam be jokios strategijos, vaikomės maksimalaus pelno ir negalvojame apie riziką.

Nekalkit manęs prie kryžiaus, nesu už kitus gudresnis – pats taip elgiausi prieš 13-15 metų. Tuomet rūpėjo atsakyti į vienintelį klausimą: kur galima uždirbti daugiau – investuojant į NVS šalis ar Braziliją, Kiniją ar Indiją, Ūkio banko ar TEO akcijas ir t.t.? Savo pamokas išmokau skaudžiuoju būdu. 2007-2009 m. Finansinės krizės metu mano vertybinių popierių portfelį sudarė vien akcijos. Nenuostabu, kad portfelio vertė krizės metu sumažėjo daugiau nei 60 %

Jeigu COVID-19 sukeltos finansinės suirutės metu nebežinote kaip investuoti, tuomet turite grįžti prie fundamentalių dalykų – investavimo strategijos. Jeigu tokios neturite – pats laikas ją sukurti ir pradėti jos laikytis. Pavieniai „pabandymai“ uždirbti biržoje yra sėkmės dalykas, kuris dažniausiai baigiasi nesėkme. Jeigu į biržą ateinate ilgam ir siekiate stabilaus pelno, tuomet siūlyčiau laikytis bent jau trijų pateiktų principų.

1 principas: laikykitės periodinio investavimo (dollar cost averaging) drausmės

Pabandžiau išanalizuoti visas JAV akcijų krizes, kai S&P500 indeksas (tiksliau tariant SPXTRD visiškos grąžos indeksas iš Global Financial Data duomenų bazės, kadangi pats S&P500 buvo pradėtas skaičiuoti tik 1957 m.) nuvertėdavo daugiau nei 20%. Tokių akcijų rinkos griūčių (neskaitant COVID-19) viso buvo aštuonios. Vidutiniškai tokiais atvejai akcijos dugną pasiekdavo per 17 mėn., o vidutinis nuostolis siekdavo -36% (žr. grafiką– krizės pradžia skaičiuojama nuo to momento kai S&P500 (SPXTRD) indeksas pasiekė aukščiausią tašką).

Jeigu visą šį laikotarpį investuotojas būtų kas mėnesį investavęs vienodą pinigų sumą į S&P500 akcijų indeksą, tuomet per visą krizės laikotarpį (nuo to momento kai akcijų vertė buvo aukščiausiame taške iki to momento, kai akcijos vėl grįžo į buvusias aukštumas) būtų uždirbęs 17 % pelną (žr. grafiką).

Įdomumo dėlei pabandžiau suskaičiuoti, koki būtų periodiškai investuojančių rezultatai, jeigu jie būtų pradėję investuoti tuomet, kai akcijos pirmą kartą nuvertėjo daugiau nei 20 %. 38% pelnas krizės metu – ne taip jau blogai, kad vertėtų toliau delsti investuoti (žr. grafiką).

Kaip matote, kiekvienas pradėjęs periodiškai investuoti akcijų krizės metu uždirbo pinigus. Tad laikantis investavimo drausmės investuojant ilgesniam laikui per daug pergyventi dėl nuostolio nevertėtų.

2. Investuokite į diversifikuotą investicinį portfelį

Investuojant į diversifikuotą (akcijos/obligacijos/žaliavos) investicinį portfelį nebereikės spėlioti į ką investuoti, investicinis portfelis ilgainiui pajamingumo beveik nenusileis akcijoms, bet rizika/ nuostolis ženkliai sumažės.
Pateiksiu vieną lentelę iš knygos 2018 m. “Strategija, nuo kurios vis turėtų pradėti ir prie kurios 91 proc. turėtų likti
Didžiausias nuvertėjimas nuo aukščiausios vertės Akcijų indeksas S&P 500 Diversifikuotas portfelis (prieš mokesčius) Skirtumas

Didžiausias nuvertėjimas nuo aukščiausios vertės Akcijų indeksas S&P 500 Diversifikuotas portfelis Skirtumas
1974-tųjų rugsėjis -43 % -16 % 2,7 karto
1987-tųjų lapkritis -30 % -7 % 4,3 karto
2002-trųjų rugsėjis -45 % -6 % 7,5 karto
2009-tųjų vasaris -51 % -27 % 1,9 karto
2011-tųjų rugsėjis -20 % -5 % 4,0 kartai
Vidurkis -38 % -12 % 3,2 karto

Ar ši krizė kuo nors kitokia?
Nuo 2020 vasario 11 d. iki kovo 23 akcijos (S&P500 indeksas) nuvertėjo 33.5 %, globaliai diversifikuotas portfelis – 21.8 % (žr. grafiką). Nuostolio skirtumas – 11.8 % arba 1.5 karto. Pažiūrėjus į istorinius duomenis (lentelė viršuje) – didelio siurprizo nėra, panikuoti neverta…

Bet, kas atsitiktų, jeigu periodiškai investuotumėme į diversifikuotą investicinį portfelį?
Atsakyti į iškeltą klausimą pabandysiu pasinaudodamas 2007-2009 m. Finansų krizės pavyzdžiu, kai S&P500 nuvertėjo 51%. Visu pinigus krizės pradžioję į S&P500 investavę investuotojai iš nuostolio būtų išlipę per 4.5 metų (žr. grafiką). Tačiau gudresniems investuotojams būtų sekėsi kur kas geriau:

  •  Nuo krizės pradžios periodiškai (kiekveiną mėnesį investuojant tą pačia pinigų sumą) investuojantys į akcijas krizės eigoje būtų patyrę 28 % nuostolį, bet galiausiai uždirbę 21 % pelną;
  • Visus pinigus krizės pradžioje investavę į globaliai diversifikuotą portfelį krizės eigoje būtų patyrę 27% nuostolį, bet galiausiai uždirbę 18 % pelną;
  • Nuo krizės pradžios periodiškai (kiekveiną mėnesį investuojant tą pačia pinigų sumą) investuojantys į globaliai diversifikuotą portfelį krizės eigoje būtų patyrę 19 % nuostolį, bet galiausiai uždirbę 21 % pelną.

Kaip matote iš pateikto pavyzdžio uždarbis investuojant periodiškai į akcijas ir diversifikuotą portfelį buvo toks pats – 21%, tačiau periodinis investavimas į diversifikuotą portfelį leido riziką sumažinti dar 1.5 karto. Pusantro karto mažesnė rizika neatsižadant pelno – tokiu pasiūlymu gali susivilioti net ir konservatyvūs investuotojai.

3. TURN OFF TV 🙂

Kuo daugiau seksite įvykius biržoje, tuo daugiau klaidų pridarysite. Žiniasklaida tik sukelia emocijas ir skatina nukrypti nuo investavimo strategijos. Jeigu vadovaujiesi laiko patikrinta investavimo strategija – tikslo sekti naujienas nėra.

Vietoj išvadų

Daugelis apie minėtus investavimo principus yra šimtą kartų girdėję, tačiau šie principai veikė, veikia ir veiks. Galų gale, įgyvendinant minėtą strategiją bent jau aišku, kada ir kur investuoti nepriklausomai nuo to, kiek naujų COVID-19 atvejų užfiksavo Niujorke, Londone ar Paryžiuj. Tad baikim panikuoti ir grįžkim prie plano..