Gyvybės draudimo brokeris
Eilinį kartą suskambo telefonas. Nežinomas numeris, na bet vis tiek nusprendžiau pakelti. Maloniu balsu manęs paklausė ar turiu keletą minučių porai klausimų. Irgi paaiškėjo, kad skambina ne kas kita bet gyvybės draudimo brokeris. Na nepavydėtinas darbas, tad nusprendžiau išklausyti.
Po kelių klausimų „ar esate apsidraudę“, „ar esate girdėję apie gyvybės draudimą“ prasidėjo pardavimai. Neišlaikęs pasakiau viską ką manau apie investicinį gyvybės draudimą. Ką trimis sakiniais galima būtų galima apibendrinti taip:
1 sakinys. Gyvybės draudimas, mano nuomone, yra pats BLOGIAUSIAS finansinis produktas
2 sakinys. Gyvybės draudimas, ,mano nuomone, yra pats BRANGIAUSIAS finansinis produktas
3 sakinys. Kadangi gaunu pajamas iš investicijų, tai jokia vienkartinė kompensacija man neaktuali.
Ir nors kiekvienas protingas žmogus po tokių argumentų turėtų suprasti, kad gyvybės draudimo poliso įsigijimo galimybė manęs nedomina, tačiau kas akivaizdu ir suprantama visiems padoriems žmonėms, nebūtinai yra taip aišku draudimo brokeriams, nes juk gyvybės draudimo brokerio pardavimo instrukcija sako „Jei klientas sako „NE“ ir jam nereikia gyvybės draudimo, tai dar nereiškia, kad jis gyvybės draudimo nenupirks. Sena tiesa, kad draudimas yra parduodamas, o ne perkamas. Gyvybės draudimo brokerio instrukcijoje aiškiai parašyta – kliento neapžaidei skaičiais, apžaisk jausmais, ir vis dėl to juk kalba eina ne apie gyvybės, bet apie mirties draudimą, o mirčiai abejingų nerasi. Man nėra naujiena, kad būtent jausmai ir emocijos yra tai, kas veda link sėkmingų pardavimų, tuo paremtas daugelio finansinių produktų pardavimas. Pats ant tokių dalykų buvau ne katą „pasimovęs“.
Kitame telefono gale pasigirdo neurolingvistinio programavimo technika vedanti link pardavimų:
„Ar turite automobilį? Ar segatės saugos diržus? Tad jeigu segatės saugos diržus ir siekiate apsaugoti savo gyvybę, tai kodėl nesidraudžiate, Juk čia vienas ir tas pats“
Na išties geras klausimas, pamaniau. Ir greitai atsipeikėjau – aišku, kad čia du skirtingi dalykai. Sekdamas diržą aš stengiuosi apsaugoti savo gyvybę, o drausdamas gyvybę aš siekiu gauti išmoką šeimai mirties atveju. Tikiuosi sutiksite, kad skirtumas yra akivaizdus, bet deja draudimo brokerio man įtikinti nepavyko…
Gyvybės draudimo brokeris pabandė dar kartą, papasakodamas sėkmingą nelaimės istorija (tokios matyt būna tik draudime):
„Vienas klientas įsigijo gyvybės draudimo polisą ir po mėnesio pateko į sunkią autoavariją, stipriai nukentėjo“
Po tokių istorijų, nori to ar ne, galvoje pradeda suktis mintis, kad taip „pasisekti“ galėtų ir man. Bet logika sako, kad vienam tokiam atvejui tenka šimtai atvejų, kai žmonės moka pinigus už gyvybės arba sveikatos draudimą ir negauna jokių išmokų. Kitaip tariant draudimo įmonės gauna daugiau pinigų nei išmoka, toks jau jų verslo modelis. Jeigu būtume racionalūs būtybės ir siektumėme maksimalios naudos iš kiekvieno euro, mes taupytume pinigus nenumatytiems atvejams, užuot visą gyvenimą mokėję draudimo agentams už jų malonias konsultacijas ir įkalbinėjimus.
Gyvybės draudimas yra toks populiarus, nes jis yra bene pelningiausias, arba tiksliau pasakius, brangiausias, finansinis produktas. Būtent gausūs komisiniai gyvybės draudimo brokeriams skatina aktyvų šio finansinio produkto siūlymą žmonėms, kuris dažnai perauga į produkto piršimą, paremtą emocijų mabipuliavimu. Dėl šios priežasties niekada nesudarykite gyvybės draudimo sutarties impulsyviai. Gerai pasverkite visus už ir prieš: ar tikrai vienkartinė išmoka kažką iš principo pakeis. Galbūt šešių mėnesinių atlyginimo santaupos yra ne ką prastesnė alternatyva. Dėl vieno galite būti tikri – 6 mėn. santaupos tikrai yra geresnė (pigesnė) alternatyva nei gyvybės draudimas ir vis gyvenimą trunkantys įsipareigojimai.
Iš šio įrašo pasidariau išvadą, kad finansinė pagalvė + periodinis investavimas > gyvybės draudimas. Ar ši lygtis teisinga?
Arai, ką turite omenyje sakydamas „finansinė pagalvė”?
6mėn. santaupas.
Arai,
Turėjau omenyje, kad nepriklausomai nuo to, kokios didelės bus gyvybės draudimo išlaidos ar santaupos, ateis diena, kai tos „finansinės atsargos“ ištirps ir teks prisitaikyti prie naujos finansinės situacijos (mažesnių pajamų). Gyvybės draudimo išmokos tik atitolins momentą, kai teks prisitaikyti prie pakitusių finansinių aplinkybių. Tad jeigu manote, kad Jūsų šeima nelaimės atveju per 6 mėn. sugebės prisitaikyti prie sumažėjusių pajamų, tai kokia prasmė gyvybės draudimą ir mokėti komisinius, jeigu Jūs turite pakankamai santaupų?
Jeigu kalba eina apie gyvybės draudimą+sveikatos draudimą, tai Lietuvoje egzistuoja socialinio draudimo sistema ir daugeliui gydymo paslaugos yra nemokamos. Tai kam draustis sveikatą, mokėti pinigus draudimo įmonėms, jeigu sveikatos paslaugos yra nemokamos? Net ir tuo atveju, jeigu tektų už gydymo paslaugas padengti pačiam, daugeliu atveju Jums pakaktų 6 mėn. santaupų.
Ačiū už atsakymą
Geras straipsnis.
Sveiki,
Na aš nesutikčiau su straipsnio autoriumi. Visu pirma ar yra įsigilinta kaip veikia gyvybės draudimas?
Gyvybės draudime galima būtų išskirti dvi dalis: 1 Dalis – draudimai, tai yra visi draudiminiai atvejai kuomet yra išmokama išmoka klientui, yra pagrindinės keturios sritis kuriuos yra draudžiamos : A) Mirties atveju B) Traumų atveju C) Neigalumo atveju D) Kritinių ligų atveju
2 Dalis skirta kaupimui: pensijai, mokslams, staiga prireikus didesnės pinigų sumos, kuri savo ruožtu gali būti suskirstyta į A) investicinį gyvybės draudimą B) Garantuotų palūkanų gyvybės draudimą. Noriu pasakyt kad nevisos draudimo kompanijos Lietuvoje turi garantuotas palūkanas. Dažnai draudimo brokeriai siekia sau naudos ir nori didelio ir greito komisinio atlygio ir klientams siūlo visiškai neatsižvelgdami į kliento poreikius, todėl ir yra susiformavęs toks mitas, kad gyvybės draudimas yra brangus ir blogas produktas. Taip pat dažnas kuris turi gyvybės draudimą turi jį investicinį ir patys klientai yra atsakingi kur jų investuojami pinigai keliauja ir kokius dividendus jie uždirba, kadangi dauguma žmonių Lietuvoje nėra finansiškai raštingi tai vėl susidaro kad pinigus tik praranda,
Tam kad žmonės neprarastu savo pinigų yra tikrai daug gerų atsidavusių draudimo agentų, kurie suprantą šį produktą, parenka apsaugas pagal poreikius, šeimos padėti ir atsižvelgiama į visas smulkmenas. Organizuojami edukaciniai seminarai, kad žmonės Lietuvoje taptų kuo labiau finansiškai raštingesni ir galėtų patys rūpintis savo finansinę laisvę, nes Lietuvos valstybė ateity tikrai nesugebės prideramai visais pasirūpinti. Tam net mokesčių lengvatos yra gyvybės draudimui nuo 15 iki 70 %
Tai tiek ačiū!
Sveiki, Povilai,
Aš sutinku, kad kai kurie gyvybės draudimo agentai išties yra sąžiningi ir nuoširdžiai stengiasi padėti žmonėms (deja tokio man sutikti nepavyko), bet tai nekeičia mano asmeninės nuomonės, kad gyvybės draudimas yra bene brangiausias finansinis produktas. Galbūt gyvybės draudimas kai kuriems žmonėms išties reikalingas (t.y. – geras produktas iš principo), tačiau vis tiek vis tiek jis kainuoja labai brangiai.
Taip pat, mano nuomone, draudimo įmonių organizuojami seminarai yra orientuoti į pardavimus. Kitaip tariant nei vienam gyvybės draudimo seminare negirdėjau, kad būtų sakome „tau gyvybės draudimas nereikalingas, jeigu…“
Justinai, ar tik nenorite pasakyti to, kad tai yra nesąžiningas verslas ir kad visos draudimo bendrovės ir jų darbuotojai tik ir nori visus apgauti? Taip, brokeriai nori parduoti ir užsidirbti pinigų pragyvenimui tokiu būdu, bet negi tai blogai? Draudimo bendrovė kaip ir bet koks bankas ar kitas verslas nėra labdaros organizacija ir nori uždirbti. Tai irgi yra blogai? Man atrodo, kad Lietuvoje visi kas bando užsidirbti patys yra kažkodėl smerkiami.
Organizuojami seminarai yra orientuoti į pardavimus – o į ką dar jie turėtų būti orientuoti, vien tik į švietimą?:) Na nejuokaukim. Tam tikra bendrovė organizuos tokius mokymus tik tuomet, kai matys, kad gali iš to išlošti, juk taip ar ne?
Ne visi žmonės turi investavimo žinių, tai, kodėl pavyzdžiui netaupyti būtent tokiu būdu, jeigu nesugebi atsidėti. Man asmeniškai šitas produktas yra kaip valstybinis sveikatos draudimas, kurį aš moku, bet aš nesinaudoju juo, kol neprireikia. Pasinaudoju tik tuomet, kai susergu. Bet man tai absoliučiai nepatinka. Už 378 eurus per metus, kuriuos reik sumokėt SODRAI už PSD aš vos ne tą patį galbūt galėčiau nusipirkt iš draudimo bendrovės ir gaudamas geresnes paslaugas privačiose įstaigose. Atsiprašau, nuklydau į lankas.
Sveiki, Jonai,
Ačiū už išsamų komentarą. Iš principo atsakymą į Jūsų klausimą jau pateikiau anksčiau – t.y. nemanau, kad gyvybės draudimas yra nesąžiningas verslas, kur siekiama apgaulės būdu išvilioti pinigus. Verslas yra sąžiningas, problema ta, kad žmonės žino tik tą informaciją, kurią pateikia pardavėjas (suinteresuotas asmuo) – t.y. tik gyvybės draudimo privalumus, o apie gyvybės draudimo trūkumus jie sužino tik po to kai būna pasirašę gyvybės draudimo sutartį.
Mano nuomone, gyvybės draudimas yra netinkamas taupymo produktas dėl pernelyg didelių mokesčių.
Ir ką aš tikrai gerbiu – tai kiekvieną žmogų ir verslininką, kuris bando pats užsidirbti pinigus užuot laukęs kažkieno malonės ir dejavęs kaip viskas aplinkui blogai ir kodėl juo niekas nepasirūpina. Manau, mažai kas supranta kaip sunku yra pinigus užsidirbti pačiam, užuot dirbus kažkam kitam.
viską ką manau apie investicinį gyvybės draudimą – taip, brangus, investiciniame dalies valdytojų mokesčiai per 15 m. suvalgo visą valstybės teikiamą 15% g.d. lengvatą. Kaupiamasis mano galva daug geriau, turint galvoje kad LB dar žada apkarpyti valdytojų neteikiamas paslaugas ir kt. sąlygas.
http://www.lb.lt/lietuvos_bankas_siulo_istatymo_pakeitimais_didinti_gyvybes_draudimo_rinkos_skaidruma_ir_vartotoju_interesu_apsauga