Paklausk investuotojo, kodėl jis investuoja ir daugeliu atveju gausi tą patį atsakymą – „Noriu uždirbti pelną“. Atsakymas kaip ir akivaizdus, todėl daugeliu atveju pats klausimas gali pasirodyti kvailas, tačiau pasigilinus paaiškėja, kad tai yra tik paviršutiniškas atsakymas. Pelnas yra tik vienas iš investavimo motyvų. Nežinant visų investavimo motyvų, galima padaryti brangių investavimo klaidų.
Trys motyvų tipai
Bet koks žmogaus veiksmas yra sąlygotas trijų motyvų – praktinės naudos, emocijų ir saviraiškos. Pavyzdžiui, pirkdami automobilį siekiame greičiau nuvykti iš taško „A“ į tašką „B“, į koncertą ar į krepšinio varžybas, ieškome naujų gerų emocijų. Mūsų aprangos stilius atskleidžia mūsų asmenybę. Nauda, emocijos ir saviraiška slypi už kiekvieno mūsų veiksmo. Nesuvokiant visų trijų motyvų sudėtinga rasti geriausiai mūsų poreikius atitinkantį sprendimą.
Pavyzdžiui, nusipirkę naujutėlaitį Mercedes automobilį išvengdami gedimų galėsite komfortabiliai vykti į tolimas keliones (praktinė nauda), aplinkiniai matydami visiškai naują automobilį galės tik spėlioti apie Jūsų atlyginimo dydį, o nepriekaištinga komplektacija ir salono įrengimas parodys, kad turite puikų skonį (socialinis statusas), galiausiai vairuoti tokį automobilį yra vienas malonumas – gerų emocijų užtaisas išliks visą dieną. Aišku, galite įsigyti ir kelių metų senumo elektromobilį. Taip ne tik sutaupysite pinigų ir galėsite važiuoti specialia elektromobiliams skirta juosta (praktinė nauda), bet ir parodysite, jog nesate abejingas aplinkos apsaugos problemoms (saviraiška), o važiuodami visada jausitės puikiai vien pagalvoję, kad Jūsų automobilis neteršia aplinkos. Sprendimas, kurį automobilį įsigysite, priklausys ne tik nuo praktinės naudos, bet ir nuo emocinių ir saviraiškos aspektų.
Praktiniai investavimo aspektai
Žmonės investuoja, siekdami padidinti savo turtą. Nėra nieko blogo, jeigu žmogus tikisi aplenkti infliaciją ir papildomai uždirbti dar kelis procentus pelno. Problema kyla tuomet, kai investuotojai nori praturtėti. Tiksliau tariant – greitai praturtėti. Vaikymasis maksimalios investicinės grąžos daug naudos neatneša. Investuotojai renkasi rizikingas investavimo formas – investavimą į pavienes akcijas, spekuliavimą vertybiniais popieriais, CFD ir FOREX, naiviai tikėdamiesi iš to pasipelnyti. Tačiau tokios investavimo formos turi daugiau loterijos nei investavimo požymių. Agresyviai rizikuojantys investuotojai daro daug finansinių klaidų ir todėl uždirba mažiau. Dideli rizikingų finansinių priemonių vertės svyravimai sąlygoja didelius investuotojų nuostolius, o bandymai greitai praturtėti investuotoją traukia ten, kur jie ir pradėjo – atgal į skurdą.
Daugiau apie rizikos sąlygojamus nuostolius galite sužinoti straipsnyje „Investavimo mitai: Didesnė investicinė rizika nereiškia didesnio pelno“.
Emociniai investavimo motyvai
Praktinė investavimo nauda akivaizdi – padidinti turtą, tačiau norint sėkmingai investuoti svarbu atsižvelgti ir į kitus motyvus. Visų pirma, į emocijas. Daug žmonių investavimą priima kaip žaidimą ir hobį. Investuotojai jaučia azartą siekdami aplenkti rinką. Tai ilgametės varžybos neturinčios pabaigos. Investavimas jiems yra tarsi galvosūkis, kurį įminus (aplenkus rinką) užplūsta geros emocijos, paglostančios savimeilę. Kadangi rinką sugeba aplenkti tik vienetai, jaučiatės kaip tikras genijus įminęs biržos paslaptį. Priedo, Jums dar atitenka papildomas prizas – solidus investicinis pelnas.
Olandijos investuotojų apklausa parodė, saviraiška ir emocijos jiems rūpia labiau nei pelnas. Olandai dažniau sutiko su teiginiu, kad „Investuoju, nes stengiuosi analizuoti problemas ir mokintis“ ir su teiginiu „Investuoju, nes tai geras laisvalaikio praleidimas“ dažniau nei su teiginiu „Investuoju siekdamas užsitikrinti finansinį saugumą išėjęs į pensiją“. Ketvirtadalis amerikiečių investuoja į akcijas, nes jiems paprasčiausiai patinka toks užsiėmimas.
Jaučiantys malonumą investuotojai vertybinius popierius perka dvigubai dažniau, o kuo dažniau prekiauja, tuo mažiau uždirba. Galiausiai 91 % investuotojų neturi gebėjimo aplenkti rinkos, o bandymai tą daryti tik sumažina investuotojų pelną. Kitaip tariant, jeigu investavimas Jums yra tik malonumą teikiantis hobis, turite suvokti, kad tai yra brangiai kainuojantis pomėgis. Daug protingiau būtų investuoti į indekso fondus ir susirasti kitą hobį.
Investavimas kaip saviraiška – socialinis statusas
Investuotojai ne tik siekia padidinti savo turtą, bet ir parodyti socialinį statusą. Žmonėms rūpi, ką apie Jus mano kiti. Investicinis turtas – vienas iš būdų parodyti socialinį statusą. Investuotojai didžiuojasi investuodami į investicinį vyną, nekilnojamą turtą, meno kūrinius, rizikos kapitalo fondus ir auksą. Ko daugelis nesupranta, kad šios žavinčios investavimo formos suteikia sparnus, bet atima regėjimą. Aplinkinių liaupsės, pasididžiavimas ir savimeilė trunka neilgai. Emocijų sąlygoti neracionalūs finansiniai sprendimai anksčiau ar vėliau pakiša koją. Pabudus iš svajonių miego vėl tenka pradėti iš naujo. Nekilnojamojo turto kainos ne amžinai kyla į viršų, auksas iš nuostolio gali „neišlipti“ 27 metus (nuo 1979 m. pasiekto kainų piko, auksas buvo nuostolyje 331 mėnesį), o meno kūriniai bei investicinis vynas yra rizikingos ir mažai likvidžios investavimo formos. Tad prieš pradedant puikuotis savo investavimo priemonėmis, verta pagalvoti, ar bus iš tų investicijų bent kiek praktinės naudos.
Uždirba patys gudriausi
Visi investuotojai žino, kad gudriausi investuotojai uždirba daugiausiai. Investuotojai tikisi, kad gudriausi investuotojai pelnu pasidalins ir su jais. Tačiau investuotojai nepagalvoja, kaip gudriausi investuotojai uždirba pinigus. Geriausiai situaciją iliustruoja T. Tales karikatūroje įvardinti rizikos kapitalo fondo valdytojo žodžiai:
Aš uždirbu milijonus, nes esu gudresnis už visus kitus. Taip, mano fondas šiemet investuotojams nieko neuždirbo, tačiau aš vis tiek gavau milijono dolerių premiją. Manau tai akivaizdžiai įrodo, kad esu gudresnis už visus kitus.
Negalima nesutikti, kad fondo valdytojai, finansų konsultantai, nekilnojamo turto ir finansinių produktų brokeriai yra gudresni už visus kitus. Jie uždirba nepriklausomai nuo to, kaip sekasi investuotojams. Fondų valdymo mokesčiai, prekybos vertybiniais popieriais komisiniai, nekilnojamo turto tarpininkavimo kaštai, vyno ir fizinio aukso saugojimo mokesčiai „sugraužia“ didelę dalį pelno. Turto valdytojai yra vieninteliai uždirbantys ir rinkoms kylant ir krentant. Turtėja tie, kuriems investuotojas leidžia prisiliesti prie jo pinigų. Pats investuotojas praturtina tik savo vaizduotę. Svajonės sukaupti turtą, įsigyti Ferarį ar nuosavą jachtą daugeliu atveju lieka neįgyvendintos.
Jeigu investuotojai suvoktų, kad investuoja siekdami paglostyti savimeilę, patirti geras emocijas ir pasipuikuoti prieš kitus, o jų fantazijos turi mažai ką bendro su realybe, prieš investuodami pagalvotų du kartus.
Leave A Comment