Po praėjusio straipsnio „Nepasimesk, kad esi turtingas“, sulaukiau taiklaus klausimo:
Koks tikslas taupyti ir investuoti, jei vis tiek tų pinigų neketinate išleisti? Jei atsakysite, jog tikslas yra finansinė nepriklausomybė, tai kokia čia nepriklausomybė nuolat galvoti kur daugiau sutaupyti ir ko nenusipirkti?
Taupyti ateičiai ar pinigais džiaugtis šiandien?
Esu taupukas iš prigimties. Vos pradėjęs dirbti sugebėdavau sutaupyti po 40-60 % atlyginimo. Pajamoms padidėjus, sutaupydavau netgi 80 % atlyginimo. Kitaip tariant, mano išlaidos išlikdavo tokios pačios net ir padidėjus pajamoms. Visus sutaupytus pinigus investuodavau. Tapti finansiškai nepriklausomam buvo mano svajonė ir tikslas Nr. 1. Atrodė, nieko negalėjo būti svarbiau. Tai tęsėsi beveik dešimtmetį, kol sumažėjo susidomėjimas investavimu ir pradėjau daugiau dėmesio skirti finansų psichologijai – kodėl aš elgiuosi su pinigais būtent taip, kaip elgiuosi? Ar aš elgiuosi teisingai? Priėjau prie išvados:
Viskam yra riba: ir išlaidoms, ir pajamoms.
Nežinau kodėl, bet giliai viduje esu įsitikinęs, kad normalus žmogus gyventi turėti bent 80 metų. Todėl vis dažniau atkreipiu dėmesį į mirštančius jaunus žmones, kurių sveikata atrodo nepriekaištinga. Sakydamas jaunus, turiu omenyje 40-69 m. amžiaus. Atrodo, dar gyventi ir gyventi. Vidutinė vyrų gyvenimo trukmė Lietuvoje – 68,5 m. Vadinasi, kiekvienam šimtamečiui vyrui tenka vienas gyvenantis 37 m. Tai galėtų reikšti, kad man liko vos treji metai. Jeigu tai būtų tiesa, tai ar verta taupyti likusius metus? O gal geriau viską, ką sutaupiau „pataškyt“ ir pajausti, ką iš tiesų reiškia gyventi?
Niekas į šį klausimą neatsakys. Kaip ir gyvenime, taip ir finansuose turi būti balansas. Taupyti laimės sąskaita yra kvaila, leisti pinigus daiktams ir pramogoms, kurios suteikia tik momentinį pasitenkinimą irgi ne sprendimas.
Dabar į taupymą žiūriu kiek kitaip
Pastaraisiais metais vis dažniau „investuoju“ į laimę, o ne į turto didinimą. Šiandien aš galiu džiaugtis gyvenimu, bet rytoj gali būti per vėlu.. Kartu aš sugebu toliau gyventi taupiai, tiesiog neleidžiu pinigų dalykams, kurie nekuria ilgalaikės laimės: brangus automobilis, telefonas, prabangūs rūbai, sporto klubai, restoranai ir t.t.. Man užtenka paprasto automobilio, paprastai apsirengti ir pabėgioti Vingio parke… Tai viskas, ko man reikia – baziniai poreikiai patenkinti, meilės ir draugų nenupirksi, o naujiems potyriams aš netaupau, nes tai yra gyvenimo džiaugsmas.
Aš galiu leisti sau taip elgtis, nes esu sukaupęs pakankamai turto, kad ir nelaimės atveju turėčiau kaip „išsikapstyti“. Tam nereikia sukaupti milijonų, užtenka 6 mėn. atlyginimo atsargų juodai dienai. Svarbu jaustis finansiškai saugiam ir žinoti, kad ištikus netikėtumams pinigų jums pakaks. Žinoma, kuo daugiau turite, tuo saugesni jaučiatės. Paranojiškai siekti finansinės laisvės nėra prasmės. Kartais netgi manau, kad finansinė laisvė yra tik finansinio saugumo iliuzija, nes investicijos visada gali prarasti visą savo vertę.
Ar tai reiškia, kad taupyti nebeturėčiau?
Aš ir toliau taupau, nes patenkinus būtinus poreikius pinigų man natūraliai lieka. Finansinės nepriklausomybės idėja mane toliau žavi. Investavimo azartas ir finansinė grąža yra tarsi narkotikas, kuriam sunku atsispirti. Man tai yra hobis. Toks pats hobis kaip žvejyba, golfas, krepšinis ar kelionės. Tačiau dabar investavimo azartas man yra antroje vietoje, kadangi suvokiu, kad amžinai negalėsiu džiaugtis tuo, kuo galiu džiaugtis šiandien..
Jeigu ir liko vos kelios dienos ar keleri metai šioje žemėje, manau, ir toliau verta taupyti, užuot švaisčius pinigus beprasimiems daiktams ir kasdieninėms pramogoms. Kiekvienas sutaupytas euras užtikrins mano šeimos finansinį saugumą ilgus metus ateityje. Galbūt negalėsiu pasirūpinti savo šeima, „gerdamas arbatą su Šv. Petru prie Dangaus vartų“, tačiau žinau, kad mano sūnus visada turės už ką pavalgyti, apsirengti ir sumokėti už studijas universitete. Pinigai yra svarbu, nereikia to neigti..
Ar aš elgiausi kvailai taip uoliai taupydamas pirmus 8 darbo metus?
Man pasisekė dėl vieno: pirmuosius metus taupydamas po 40 – 60 % atlyginimo, netaupiau laimės sąskaita (tada to net nesuvokiau). Sugebėjau suderinti taupymą su kelionėmis, naujus potyrius ir laiką su draugais. Visi stebėjosi mano taupumu, visiems atrodė, kad taupydamas neleidžiu sau džiaugtis gyvenimu. Tiesa ta, kad taupydamas aš neleidau sau džiaugti komfortu ir prabanga, bet naujiems nuotykiams pinigų pas mane buvo yra ir bus…
[/signinlocker]
Super straipsnis, sunkiai įsivaizduoju kaip galima sutaupyti 80 proc. atlyginimo. Gal kada pavyks sutaupyti 30, nes dabar ir 15 proc. sunku… Kilo klausimas: kai sutaupydavai apie 80 proc atlyginimo, kiek uždirbdavai? (būtų lengviau įsivaizduoti jei prilygintum dabartinėm kainom ir atlyginimams).
P.S. paskutiniame straipsnio sakinyje klaida „nelAidau” 😉
Sveikas, Juliau,
15 proc. sutaupyti yra taip pat gerai.
Atsakant į tavo klausimą, kuo mažesnis atlyginimas, tuo sunkiau sutaupyti. Tarkime, gyvenant uždirbant 400 eur sutaupyti yra labai sunku, uždirbant 300 eur – neįmanoma, tačiau jei uždirbi 3000 eur, taupiai gyvenant teoriškai galima sutaupyti 2600 eur (jeigu vienas sugeba išgyventi su 400 eur, vadinasi ir kitas turėtų gebėti padaryti tą patį).
Pavyzdys gal ir ne pats geriausias (400 eur pragyvenimui galbūt yra blogas pavyzdys), tačiau atskleisti mintį manau tinkamas.
Atsakant į klausimą kaip aš sutaupiau 80 proc. atlyginimo? Tiesiog mano pajamos susijusios su darbo santykiais (ne iš investicijų) laikinai buvo išaugusios 3 karus, o išlaidos liko tos pačios.
Aš kitaip užduočiau klausimą – taupyti ar uždirbti daugiau? Negaliu sutikti, kad taupymas yra išeitis. Mūsų tėvai, seneliai ir giminės visą gyvenimą taupė. Ir dabar būdami pensininkais taupo. Ir kaip jie gyvena? Aš ir mano šeima nenorim tokio gyvenimo..
Pas mus taupymas įaugęs į kraują. Taupoma visur. Net maisto parduotuvėje dažniausiai perkame produktus, kurie yra nukainuoti. Visos internetinės parduotuvės užverstos daiktais su sumažinta kaina. Jei elgsimės, kaip vargšai, tai ir būsim vargšais. Maisto parduotuvėje žiūrėti į kainas – pats tikriausias vargšo požymis.
Ar turtingi žmonės visur taupo? Manau, pirmiausiai neleidžia pinigų, ten kur jų nereikia, kontroliuoja išlaidas. Aš pvz mėgstu aukščiausios kokybės daiktus. Juos rinkdamasis pirmiausiai kreipiu dėmesį ne į kainą, o į kainos/ kokybės santykį. Manau, kad jei nori būti turtingas, tai pirmiausiai turi elgtis kaip turtingas, ką pirmiausiai ir pabrėžia turtingi žmonės. Ar gali įsivaizduoti save turtingo žmogaus kailyje?
Sūnus turi žaislą – meškiną pasakorių. Kas mane nustebino – tai lietuviškos pasakos, kurias tas meškinas pasakoja vaikams. Žinote, kas tose pasakose aukštinama – visokie vargšai su prastais kirviais ir tabakiniais rageliais. Jeigu turtingas brolis, karalius ar dar kas – tai jis blogas. O jau vargšas brolis, kuriam nuvykus į miestą nežinomom aplinkybėm dingsta arklys su vežimu ir prekėm – jau teigiamas personažas. Nesunku nuspėti, kad prasirūkiusiam vargšui svarbiau užsukti į smuklę, nei į turgų atvežtas prekes parduoti. Ko tokios pasakos vaikus gali išmokyti?
Rasiau, sutinku su tavo nuomone, kad riekia pirkti ne pigiausią prekę, bet tą prekę kuri atitinka kainos/kokybės santykį; nereikia taupyti pinigų visur ir visada – aš pats tiesiog neleidžiu pinigų tiems dalykams, kurie man nerūpi – susitaupo savaime 🙂
RasiusJ.Aš iš dalies sutinku su jūsu nuomone.Bet yra žodelis,bet.Ne visi sugeba daugiau uždirbti ir yra posakis,nereikia bijoti dideliu išlaidu,reikia bijoti mažų pajamų.Jeigu uždirbate šiuo metu lengvai,neriaiškia kad visuomet taip gali būti.Nepagalvokit kad linkiu blogo,nes tas posakis \džiaugesi kad kaimyno stogas dega\man nepriimtinas ir bjaurus.Paklauskite pas savo senelius ir tėvus,kaip jie augo ir gyveno anais laikais ,ypač seneliu po karo.Mano pavyzdiu.mano mama užaugo labai blogom sąlygom,vaikystėja jai teko ir ubagauti.Todėl ir man įauge,kad pinigus leisti [pakazūchai] yra nesamonė.Aš pats perku sau tik kokybiškus daidtus ir sutinku su jumis.Turto deklaracijos nepateiksiu,bet būti paprastu man daug maloniau.Negalima būti skūpam,bet reikia būti taupiam.Kad po mųsu ir vaikai savo vaikam padėtu.Negalvokit kad,noriu moralizuoti,bet su Justinu sutinku 200 procentu ir jeigu būčiau savanaudis jau prieš 10 metų galėjau išeiti į savo pensija.Bet džiaugiuosi kad turiu šeimą ir visi gyvenam netoli vienas kito.
Yra du būdai kaip tapti turtingam… 🙂
1. Sumažinti savo išlaidas!?
2. Padidinti pajamas!
Bet iš šitų dviejų taisyklių išplaukia trečioji!!!
3. Jeigu esi protingas abu dalykus darysi kartu!!!
Aš manau viskas apie tai ir sukasi…
Sutaupau 30% investavimui skiriu 13% visa kita isgyvenimui asmenines pajamos 1000e plius zmonos. Parduotuvej perkam tai ka norim, daiktus perkant aktualiausia kainos ir kokybes santykis, nesu toks turtingas kad pirkciau suda.. ?