Daugelis abiturientų siekia įstoti į universitetą manydami, kad tai yra geriausias būdas užsidirbti duonai. Buvau šokiruotas, kai prieš pora savaičių išgirdau, jog vienas mano nuomininkas uždirba 4000 € dirbdamas apdailininku. Nepaisant to, kad gerais pažymiais baigiau studijas universitete, tačiau mano atlyginimas nė iš tolo neprilygo apdailininko pajamoms. Nusprendžiau paskaičiuoti ar tikrai investavimas į universitetinį mokslą yra vertas pinigų. Galbūt profesinis rengimas ar kolegija yra geresnis pasirinkimas?

Mokslo investicinė grąža

Ar mokslą galima vadinti investicija ar ne, galima ginčytis ilgai. Juk pats diplomas pinigų neuždirba. Tačiau dėl sportinio intereso nusprendžiau paskaičiuoti, kokia yra mokslo investicinė grąža. Panaršęs internete aptikau vidutinius atlyginimus (delfi.lt Statybunaujeinos.lt), o mokymo įstaigų tinklalapiuose –  studijų trukmę ir kainas. Beliko atlikti skaičiavimus. 

Investicinę grąžą skaičiavau taip:

  1. Studijų kaina (pvz., programuotojas VU: 2225 € x 4 metai = 8 900 €)
  2. Pragyvenimo kaštai (pvz., didieji miestai: 300 €/mėn. x 48 mėn.= 14 400 €)
  3. Atlyginimo ir minimalaus darbo užmokesčio skirtumas (pvz., programuotojas po mokesčių uždirba 31920 €/metus (2660 €/mėn.) , o minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) po mokesčių yra 3552 €/metus (296 €/mėn.). Tad atlyginimo ir MMA skirtumas yra 28368 €/metus. Svarbu paminėti, kad skaičiuojamas atlyginimas po mokesčių, kadangi už pragyvenimą ir studijas mokame grynaisiais).
  4. Mokslo investicinė grąža = atlyginimas / (mokslo kaina + pragyvenimo kaštai) = 28368 € / (8900€+14400€)= 122 %

Kokia investicinė grąžą yra kitų profesijų? (skaičiuoklė yra interaktyvi – galite pasiskaičiuoti ir savo profesijos grąžą, kokia grąža studijuojant valstybės finansuojamoje vietoje, esant mažesniems pragyvenimo kaštams, didesniam atlyginimui ir t.t.).

Nors tai ir nėra išsamus visų profesijų investicinės grąžos tyrimas, tačiau pagal mokslo atsiperkamumą mokymo įstaigas preliminariai galima sugrupuoti taip:

  1. Suaugusių rengimo centras
  2. Profesinė mokykla / kolegija
  3. Universitetas

Mokantis suaugusių mokymo centruose (SMC), profesija įgyjama per trumpiausią laiko, o atlyginimo atžvilgiu pajamos yra panašios kaip ir aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Pažymėtina, kad studijos suaugusių mokymo centruose dažnai yra nemokamos (kai siuntimą mokytis teikia darbo birža). Jeigu tavo tikslas yra ne „studentauti“, bet įgyti specialybę ir pradėti dirbti, suaugusių mokymo centras yra efektyviąsias būdas tai padaryti. 

Kolegijoje įgiję buhalterio specialybę, arba profesinėje mokykloje – apdailininko, šaltkalvio specialybę darbuotojai gauna ne ką prastesnes pajamas, nei turintys universitetinį išsilavinimą.

Kitaip tariant, universitetinis diplomas yra išties brangus malonumas ir negarantuoja didesnių pajamų. Tai paaiškina, kodėl vienas mano bičiulis Vaidas, kuris neįstojęs į universitetą, būdamas 33 m. amžiaus jau buvo pasistatęs 3 namus ir įsigijęs butą, nes nuo 18 m. jis visą laiką dirbo sau (pagal verslo liudijimą). Kai neturėjo užsakymų, statė namus pats sau. Pernai jis pasakė „Žinai, nepatiktų man mano darbas – galėčiau nedirbti. Pinigų man užtenka iš nuomos“. Man tik beliko jam paantrinti „Tai, kad nebuvai priimtas į universitetą yra geriausias dalykas, kuris galėjo tau nutikti“

Studijos užsienyje – ar tikrai nuostabi mintis?

Kadangi vis labiau populiarėja studijos užsienyje, o iš mano pažįstamų rato kas trečiam studijavusiam užsienyje  teko grįžti dirbti į Lietuvą, nusprendžiau paskaičiuoti koks yra užsienyje (D. Britanijoje) įgytos profesijos atsiperkamumas dirbant Lietuvoje.

Studijų kaina – 12 000, tačiau jeigu pradėjus dirbti atlyginimas nesiekia 1862 €/mėn. tuomet paskolos grąžinti nereikia. Kadangi mano pažįstamų atlyginimas Lietuvoje yra apie 600 €, skaičiuoju, kad už mokslus D. Britanijoje jie nieko nemokėjo. Pragyvenimo kaštai studentui Anglijoje siekia apie 700 €/ mėn. Kadangi mano pažįstami bakalauro išsilavinimą D. Britanijoje įgijo per 3 m., tad pragyvenimo išlaidos jiems sudarė 25 200 €.

Studijų D. Britanijoje grąža mano bičiuliams yra: 
Mokslo investinė grąža D. Britanijoje

14 proc. – tai žemiausias rodiklis tarp visų lygintų. Kitaip tariant, jeigu po studijų užsienyje ketinate grįžti į Lietuvą, jūsų mokslo kaštai bus neproporcingai dideli lyginant su atlyginimu. Užsienyje įgytas išsilavinimas dar negarantuoja, kad užsienyje rasite gerai apmokamą darbą – gali tekti grįžti „namo“.

Universitetas, kolegija ar profesinis rengimas?

Šiuo straipsniu nesiekiu įrodyti, kad baigti studijas profesinėje mokykloje ar kolegijoje yra geriau nei baigti universitetą. Negalima matuoti visko tik pinigais. Turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą turi daug ir įvairesnių karjeros perspektyvų, universitetas suteikia ne tik žinias, bet ir tarpusavio bendravimo įgūdžius, kursiokai dažnai tampa verslo partneriais ar padeda susirasti darbą, tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių yra mažiau bedarbių ir t.t.

Šio straipsnio tikslas yra paskatinti rinktis tą profesiją, kurią nori dirbti, nes:

  1. Pakeisti profesiją vėliau bus daug sunkiau. Keičiant profesiją ženkliai sumažėja pajamos. Jeigu neturite santaupų, pajamų sumažėjimą bus sunku išgyventi. Kol esate jaunas neturite paskolų ir šeimos, pakeisti profesiją nebus taip sunku. Vėliau pakeisti profesiją bus „misija neįmanoma“, nes visą atlyginimą turėsite skirti padengti būsto paskolą ir šeimai išlaikyti.  
  2. Dirbdamas mėgstamą darbą gali uždirbti daugiau. Jeigu darbas tau patinka, tu jį atliksi kokybiškai. Greičiau kils tavo kompetencija ir kvalifikacija. Tai neliks nepastebėta nei klientų, nei darbdavio. Gerų specialistų trūksta visur, todėl geriems specialistams mokamas geras atlyginimas.
  3. Dirbdamas mėgstamą darbą būsi laimingesnis. Jeigu myli savo darbą, darbas tau bus atostogos. Būsi laimingas žmogus, nes kiekvieną dieną galėsi daryti tai kas tau patinka ir dar už tai gausi pinigus.

Didžiausia problema

Mokslo investicinė grąžaDaugelis abiturientų patiria spaudimą siekti aukštojo mokslo. Neįstojai į universitetą – esi nevykėlis. Nebaigei studijų – esi nevykėlis. Kas turi tokią teisę teisti. Yra daug gabių verslininkų, kurie net nebaigė universiteto. Yra daug žmonių su diplomais, kurie amžini bedarbiai. Dar didesnė dalis „diplomuotųjų“ dirba ne pagal specialybę arba nekvalifikuotą darbą. Priežastis paprasta – dabar diplomuotųjų daugiau nei realus darbo rinkos poreikis.

Liūdniausia yra tai, kad kai kurie abiturientai puikiai žino, ką nori daryti gyvenime: remontuoti automobilius, statyti namus, gaminti maistą, juvelyrinius dirbinius, kirpti ir t.t. Jie nori būti amatininkais ir jiems visiškai nereikalingas aukštasis išsilavinimas. Jie stoja į universitetą vien tam, kad pateisintų tėvų lūkesčius ir kitų akyse netaptų nevykėliais. Aš manau tai klaidinga. Dirbdamas darbą, kuris tau nepatinka vargu ar tapsi savo srities ekspertu, kuriam mokamas didesnis nei vidutinis atlyginimas. Darbui atlikti reikės dvigubai daugiau pastangų, o rezultatas bus vidutiniškas. Negana to, darbas neatrodys prasmingas, bus varginantis ir neteiks džiaugsmo.

Gallup atliktas tyrimas rodo, kad 43 % lietuvių nemėgsta savo darbo, o 45 % trūksta pinigų.  Kitaip tariant, mes priversti dirbti nemėgstamą darbą už mūsų poreikių netenkinantį atlyginimą. Jeigu pinigų ar taip ar taip truks, tai gal verta dirbti tą darbą, kuris patinka?

Vietoj išvadų

Šiais laikais pinigus galima užsidirbti įvairiais būdais. Mes patys renkamės kaip tuos pinigus uždirbti: su šypsena veide ar su kančia širdyje. Kas iš to, kad uždirbsi milijonus, jei kasdien iš darbo grįši nelaimingas, o ryte purtys nuo minties, kad vėl reikia eiti į darbą. Gal geriau šiek tiek mažesnis atlyginimas ir laimingas gyvenimas?…