II pakopos pensijų fondai: kuris geriausas?
Seminaro „Kaip geriausia įdarbinti pinigus“ metu sulaukiau klausimo: „ar išties INVL Asset Management pensijų fondai geriausi?“ Pagal II pakopos pensijų fondų investicinės grąžos rodiklius INVL yra viena lyderiaujančių Lietuvos kompanijų (žr. pav.), bet ar tai reiškia, kad INVL fondai geriausi? Juk dažnai „ne viskas auksas, kas auksu žiba“, tad nusprendžiau įsitikinti, ar tai nėra dar vienas mitas?
Prieš pradedant gilintis svarbu pažymėti, kad straipsnyje pateikiu savo asmeninę nuomonę, kuri nėra rekomedacija pirkti ar parduoti II pakopos pensijų fondus bei keisti II pakopos pensijų fondo valdytoją.
II pakopos pensijų fondai: investicinė grąža – tik aisbergo viršūnė
Pensijų fondai – tai pinigų valdymo paslauga, o paslaugas mes esame linkę vertinti pagal galutinį rezultatą: kaip ar gerai nuplautas automobilis, ar veikia suremontuotas kompiuteris, ar graži šukuosena ir t.t. Tačiau toks vertinimas ne visuomet yra tinkamas – dalis paslaugų turi būti vertinama pagal sukuriamą pridėtinę vertę, o ne pagal rezultatą. Pavyzdžiui, patempta kojos čiurna sugyja per tris savaites. Norint greičiau pasveikti galima mokėti pinigus už reabilitacijos paslaugą. Reabilitologas čiurną masažuoja, lanksto, šaldo, šildo, kad klientas greičiau pasveiktų. Jeigu reabilitacija nepadės čiurnai išgyti greičiau nei per tris savaites – bus akivaizdu, kad reabilitologas nesukūrė jokios pridėtinės vertės, nes čiurna savaime per tokį laiką būtų sugijusi. Rezultate, klientas sumoka už reabilitacijos paslaugą, kurios negauna. Gali būti net ir taip, kad reabilitacijos procedūros bus žalingos – čiurnos trauma sugis per 4 ar net 5 savaites. Tokiu atveju klientas bus ypatingai nepatenkintas, kadangi mokėjo atlygį reabilitologui, o pastarasis jam tik kenkė.
Lygiai taip pat turėtų būti vertinamas ir pensijų fondų efektyvumas, t.y. jeigu visos akcijos (lyginamasis indeksas) per metus pabrango 10 %, o pensijų fondas uždirbo tiek pat, akivaizdu, kad fondo valdytojas nesukūrė jokios pridėtinės vertės. Jeigu pensijų fondas uždirbtų vos 8%, tuomet gautųsi, kad fondo valdytojui atlyginimą mokėjote už tai, kad pastarasis švaistytų jūsų pinigus. Niekada nevertinkite pensijų fondų rezultatų pagal uždirbtą pelną. Pelnas neparodo, kaip efektyviai dirbo fondo valdytojas. Fondo valdytojo sukuriamą vertę pamatyti galima palyginus fondo rezultatus su lyginamuoju indeksu. Jeigu fondo valdytojas po mokesčių sugebėjo aplenkti lyginamąjį indeksą – jis sukūrė pridėtinę vertę investuotojams. Jeigu fondo valdytojas uždirbo mažiau už lyginamąjį indeksą – jo investiciniai sprendimai buvo žalingi investuotojams, nepaisant to – jis iš investuotojų dar paėmė atlygį už šią žalingą paslaugą.
Šiek tiek teorijos:
Indeksas – tai iš vertybinių popierių sudarytas portfelis, atspindintis visą vertybinių popierių rinką. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonių akcijų rinkos vertės svyravimus atspindi Vilniaus akcijų biržos indeksas OMX Vilnius. OMX Vilnius – tai iš Lietuvos įmonių akcijų sudarytas portfelis. Jeigu daugelis Lietuvos įmonių akcijų brangsta, OMX Vilnius indekso vertė atitinkamai didėja. Jeigu daugelis Lietuvos įmonių akcijų pinga, OMX Vilnius indekso vertė atitinkamai mažėja. Kitaip tariant, indeksas atspindi bendras nuotaikas biržoje.
Lyginamasis indeksas – vertybinių popierių indeksas, su kuriuo lyginami investicinio fondo rezultatai. Palyginęs investicinio fondo ir lyginamojo indekso rezultatus, investuotojas gali susidaryti nuomonę, kaip efektyviai dirba investicinio fondo valdytojas. Norint palyginti investicijų pelningumą, būtina naudoti teisingą lyginamąjį indeksą. Pavyzdžiui, investicinio fondo, kuris investuoja tik į Lietuvos įmonių akcijas, rezultatus tikslinga lyginti su OMX Vilnius indeksu, bet ne su OMX Baltic indeksu.
II pakopos pensijų fondai: valdytojų sukuriama pridėtinė vertė
Tad kaip sekėsi II pakopos fondų valdytojams aplenkti lyginamąjį indeksą? Kurie fondų valdytojai pademonstravo talentą ir sukūrė pridėtinę vertę senatvės santaupas jiems patikėjusiems investuotojams? Kuriems iš jų buvo verta mokėti atlygį už pinigų valdymą?
Daug negalvodamas imu tuos II pakopos pensijų fondų duomenis, kuriuos skelbia Lietuvos bankas (atsisiųsti duomenis galite čia). LB skelbia II pakopos pensijų fondų valdytojų ir lyginamųjų indeksų grąžą 3 metų (2016 m, 2017 m. 2018 m.) ir 5 metų (2014-2018 m.) laikotarpiais.
- Paskutinių 5 metų laikotarpiu lyginamąjį indeksą sugebėjo aplenkti:
Net 5 iš 19 II pakopos pensijų fondų per paskutinius 5 metus pademonstravo talentą aplenkti lyginamąjį indeksą. Ir visa tai – po mokesčių fondo valdytojui. Sakau „Net“, nes tai išties neblogas rezultatas. Vadinasi žmonės minėtais fondo valdytojais ne veltui pasitikėjo, o fondų valdytojai pademonstravo pasitikėjimo vertus rezultatus.
Tai, kad vos 5 iš 19 pensijų fondų sukūrė pridėtinę vertą investuotojams, kelia nerimą. Juk galėjo būti ir taip, kad pastariesiems penkiems paprasčiausiai pasisekė. Juk galėjo būti ir taip, kad fondų valdytojai atspėjo rinkos kryptį pirmais 2014 ir 2015 metais, o 2016-2018 metais jokios vertės nesukūrė. Juk jeigu pensijų fondų valdytojas yra talentingas, jis lyginamąjį indeksą turėtų lenkti įvairiais periodais. Deja, 2016-2018 metais fondų valdytojų talentas kažkur išgaravo.
- Paskutinių 3 metų laikotarpiu lyginamąjį indeksą sugebėjo aplenkti vos 2 fondai iš 19:
Vienintelio „„Swedbank Pensija 1“ valdytojas sugebėjo pademonstruoti talentą aplenkti lyginamąjį indeksą ir 3 m., ir 5 m. laikotarpiais. Kitaip tariant, visi, išskyrus vieną, II pakopos pensijų fondų valdytojai nesukūrė jokios pridėtinės vertės investuotojams ir dar už tai gavo atlyginimą. Pasirinkti talentingą fondo valdytoją yra beveik tas pats, kas žaisti kazino (žr. pav.). Tokie Lietuvos fondų valdytojų rodikliai manęs nestebina, mat fondų valdytojų prasti rezultatai yra užprogramuoti (daugiau apie tai knygoje “Strategija, nuo kurios visi turėtų pradėti ir prie kurios 91 % turėtų likti“).
II pakopos pensijų fondai: pabaigai
Iš šios trumpos analizės galima padaryti dvi išvadas:
- Pasirinkti talentingą fondo valdytoją, kuris po mokesčių sukurtų pridėtinę vertę, yra paprasčiausiai sėkmės reikalas. Didžiausius gebėjimus efektyviai valdyti pinigus rodo „Swedbank Pensija 1“ fondo valdytojas. Fondo valdytojus pagal jų gebėjimą 3 ir 5 metų laikotarpiu aplenkti lyginamąjį indeksą skirtingose kategorijose galite matyti žemiau pateiktoje lentelėje (žr. aritmetinis vidurkis 3 ir 5 metų laikotarpiais).
- Atsakyti į seminaro „Kaip geriausia įdarbinti pinigus“ metu klausytojos pateiktą klausimą „ar išties INVL Asset Management pensijų fondai geriausi?“ nėra sudėtinga .INVL pensijų fondų valdytojų talentas nėra išskirtinis, jie lygiai taip pat kaip ir daugelis kitų po valdymo ir administravimo mokesčių nesukuria pridėtinės vertės investuotojams. Jeigu rinktis mažiausią blogį, tai INVL fondus vertinčiau kaip vienus geresnių, tačiau įvardinti INVL II pakopos pensijų fondų kaip geriausių tikrai nedrįsčiau..
Galiausiai lyginamasis indeksas – tai tik vienas II pakopos pensijų fondų vertinimo rodiklių. Investuotojams ne ką mažiau turėtų rūpėti kiek fondas uždirba palyginus su prisiimama rizika. Juk gali būti ir taip, kad reabilitacijos metu čiurnos traumos simptomai išgis per 1 savaitę, tačiau Jūsų tai netenkintų, jeigu traumos atsinaujinimo tikimybė būtų 99 proc. Bet apie tai plačiau kitame straipsnyje..
Norinčius sužinoti ar apskritai verta investuoti į II pakopos pensijų fondus, ar tikslingiau rinktis kitas investavimo formas, kviečiu į seminarą Kaip geriausia įdarbintio pinigus?, kuris 2019-04-09 vyks Kaune ir 2019-04-11 – Vilniuje. Pirmiems užsiregistravusiems, taikoma 34 % nuolaida. Dalyvių skaičius ribojamas iki 30-ties.
su kokiu tiksliai lyginote lyginamuoju indeksu ir kodėl būtent su šiuo ?
Sveiki, Laimonai, lyginamasis indeksas parodo kaip efektyviai veikia fondo valdytojas, kiekvieną fondą lyginau su to fondo lyginamuoju indeksu. Kitaip tariant kiekvienam fondui buvo naudojamas skirtingas lyginamasis indeksas.
Kai kurie vidurkiai is paskutines lenteles nera teisingi, rezultatai sudeti, taciau nepadalinti.
Dėkoju Andriau už pastebėjimą – „nenutraukiau“ EXCEL formulių iki galo. Įkėliau atnaujintą lentelę – klaidos ištaisytos.
3-5 metai išvis ne rodiklis pensijų fondams, reikia žiūrėti 5-10 metų rezultatus, juk pensijai kaupiame ilgą laiką, fondai turi ne tik uždirbti, bet ir išsaugoti sukauptus pinigus. O kryzės ateina, jau viena kryzė 2008-2009 metų buvo, reiketų išanalizuoti kaip fondai išsaugojo žmonių pinigus.
Dėl INVL išvis atskyra kalba, juk jie rinkoje tik 3 metai, o rodo rezultatus už 5 ir net už 10 metų.
Jelena, Jūs teisi. Reikia analizuoti kuo ilgesnio laikotarpio pensijų fondų rezultatus. Šiuo atveju analizavau 3-5 metų laikotarpius, nes tokius duomenis teikia Lietuvos bankas. Jeigu būtų ilgesnio laikotarpio fondų rezultatų palyginimas su lyginamuoju indeksu – būčiau atlikęs ir ilgesnio periodo analizę.
Pensijų fondus galima perpirkti. Tad INVL rodo ne taip kaip sekėsi fondams tuo laiku kai jie buvo valdomi INVL, bet tuo metu kai buvo valdomi ir kitų valdytojų – pvz. Finastos/Snoro. Valdymo įmonė – yra tik prekinis ženklas, nes daug kad priklauso nuo fondo valdytojo, kurie nemanau, kad dirba visą gyvenimą vienoje įmonėje. Tai, kad fondo valdytojai keičia įmonę/fondą dar labiau apsunkina prognozę, kuriems fondams geriau seksis ateityje.
Jelena, o jūs pasidomėjote dėl INVL pavadinimo pakeitimo? Kiek žinau jie rinkoje seniai tik pavadinimas pakeistas.
Įdomu, kam iš vis jiems reikėjo keisti ta pavadinima… kazkokie manevrai..
Šarpo rodiklis, mano nuomone, galbūt objektyviau įvertina fondų rezultatus.
Dėl INVL fondų pavadinimo papildomai: buvo fondai Finasta, tie patys fondai valdomi Invaldos, akcijinis fondas krito per kryzę beveik 70%, kiti fondai irgi krito ispudungai. Po kryzės Invalda parduoda fondus bankui Snorui, po banko bankroto valdė fondus Lietuvos bankas ir tik 2015 metų gruodžio mėn. vėl Invalda nusiperka fondus, prijungia prie jų MP fondus, buvo tokie ne blogi fondai valdomi islandu, dar kitu fondų prijungia, pervadina į INVL ir dabar rodo rezultatus tikriausiai MP fondų, kurie kryzėje nedalyvavo, sunku suprasti kokių fondų rezultatus rodo. Va ir visa paslaptis.
Šiaip pf’ai net neturi vilties aplenkti indeksą, nes jų portfelius sudaro etf’ai. Todėl lieka 2 kriterijai: fondo mokesčiai ir pasirinktas indeksas (strategija). Mokesčiai lyg ir fiksuoti (nors velnias slypi detalėse). Todėl invl lieka geriausias, nes seka geriausią indeksą (bent rezultatai tą siūlo).
[…] tęsiu straipsnių ciklą apie II pakopos pensijų fondų veiklos efektyvumą. Pirmajame straipsnyje analizavau, kiek II pakopos pensijų fondų sugebėjo aplenkti lyginamąjį indeksą. Šįkart […]
Truputį nesuprantu šio lyginimo esmės. Ar teisingai suprantu, kad kiekvienas fondų valdytojas turi kažkokį tai savo indeksą, su kuriuo ir lygina savo fondo rezultatus? Jei taip, tai palyginimas nėra visai korektiškas, tarkim Aviva fondas aplenkė savo indeksą, bet uždirbo fondo vienetų turėtojams mažiau negu kad Invaldos fondas, kurio vertė daug labiau pakilo negu Avivos, nors ir atsiliko nuo lyginamojo indekso.