Esu girdėjęs begalę priežasčių dėl ko žmonėms taupyti pinigus yra taip sunku. Aš nekalbu apie tuos, kurie gauna minimumą ir vos sugeba išgyventi. Turiu omenyje tuos, kurie gauna didesnes nei vidutines pajamas ir vis tiek nesugeba atsidėti santaupoms. Mano nuomone, yra 5 pagrindinės priežastys dėl kurių žmonės nesugeba sutaupyti.
1. Taupyti pinigus trukdo pardavėjų pinklės
Kiekvieną dieną verslas naudodamas rinkodarą, pozicionavimą, reklamą ir kitas pardavimo technikas siekia išvilioti mūsų pinigus. Daugelis tiesiog nesugeba atsispirti šioms pagundoms – jie pralaimi kovą su savo aistromis ir troškimais.
Daugelis neigia reklamos efektyvumą sakydami, kad reklama jų neveikia, Nebūkite naivūs – verslas puikiai išmano žmonių silpnybes ir moka jomis pasinaudoti. Verslininkai, kurie to neišmano, jau seniai nebėra verslininkai.
Prekybos centrai yra optimizuoti taip, kad išviliotų jūsų pinigus:
Pardavimo metodas | Siekiamas rezultatas |
---|---|
Blizgūs paviršiai | Klientas jaučiasi kaip „karalius“ galintis sau leisti paišlaidauti |
Prekių išdėstymas | Brangiausios yra akių lygyje |
Prekybos centro judėjimo schema | Nori nenori apeisi visas prekių lentynas |
Nuolaidos ir akcijos | Atsispirti tokiam geram sandoriui būtų kvaila |
Poilsio ir pramogų zonos | Pailsėjai / pavalgei ir vėl gali leisti pinigus |
Vaikų žaidimo kambarys | Vaikai netrukdo – visą dėmesį gali skirti išlaidoms |
Visa tai nėra be priežasties. Visa tai yra tam, kad galėtumėte prekybos centre praleisti kuo daugiau laiko ir išleisti kuo daugiau pinigų: su šypsena veide savo sunkiai uždirbtus pinigus palikti parduotuvėje.
2. Taupyti pinigus trukdo finansinio tikslo neturėjimas
Žmonės neturi konkretaus finansinio tikslo, todėl neturi motyvacijos taupyti pinigus. Čia tas pats kaip plaukti jūra be navigacijos – gali amžinai sukti ratais ir niekada nepriplaukti kranto.
Pagalvokit: jeigu nematot poreikio ateityje įsigyti kažką didelio ir svarbaus (būstą, sodybą, automobilį), tuomet nėra motyvacijos taupyti. Jeigu nematot prasmės taupyti pinigus, natūralu, kad tų pinigų nelieka. Jūsų „finansinis laivas“ dreifuoja jūroje nė kliek nepriartėdamas prie kranto.
3. Neatidėliotinas pasitenkinimas
Kai kurie žmonės turi aiškius finansinius tikslus, tačiau vis tiek nesugeba taupyti dėl paprastos priežastis: finansinių tikslų įgyvendinimas užtrunka ilgai, tuo tarpu nupirktas mažmožis gali pradžiuginti nedelsiant. Finansinio tikslo patrauklumas nublanksta prieš neatidėliotiną trumpalaikį pasitenkinimą mažmožiais. Pvz. taupant būsto pradiniam įnašui dažnam tenka taupyti pinigus trejus ar penkerius metus, tačiau palepinti skania kava galima kiekvieną rytą be didesnių pastangų.
Mažos pagundos gali suvilioti kiekvieną. Reikia pripažinti, kad joms atsispirti nėra taip jau paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kita vertus, tos mažos pagundos nėra tokios pigios kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Kiekviena „rytinė kava“ mus kasdien atitolina nuo svarbių finansinių tikslų. Rytinė kava kainuoja apie 2 €. Per metus kasdienei ryto kavai skirsite apie 700 €, per penkerius 3 500 €, o tai jau beveik trečdalis pradinio įnašo už būstą…
Nesakau, kad dabar riekia imti ir atsikratyti visų „mažų nuodėmių“. Svarbu suprasti, kiek ta maža nuodėmė jums gali kainuoti ilguoju laikotarpiu.
4. Mes esame tinginiai
Reikia pripažinti, kad dažnai mes pinigus švaistome tiesiog iš tingėjimo. Mes tingime pajudinti savo užpakalį, todėl perkame paslaugas iš kitų.
Dažnai mes galvojame, kad nesugebėsime atlikti sudėtingų darbų, taip tik pateisindami savo tingėjimą. Tačiau paprastai tokiems darbams pakanka tik praktiško požiūrio. Aš net pats nustembu išgirdęs, kad mano draugai sugeba atlikti ganėtinai sudėtingus darbus: būsto vidaus apdaila, automobilio remontas, buities prietaisų remontas, baldų gamyba, siuvimas ir t.t.
Jie nesimokė šio amato profesinėje mokykloje. Taupydami pinigus, šių darbų imasi programuotojai, teisininkai, vadybininkai ir valstybės tarnautojai, dizaineriai ir rinkodaros specialistai, kurie neturi nieko bendro su „rankdarbiais“. Jie tiesiog imasi darbo, išmoksta ir padaro. Tai nėra raketų mokslas.
5. Kreditinės kortelės ir socialinis spaudimas
Kiekvienam iš mūsų atsisveikinti su pinigais yra ganėtinai sunku. Dėka aukštųjų technologijų tai nebėra taip skaudu kaip buvo anksčiau. Kreditinės ir debetinės kortelės palengvina mūsų skausmą, kadangi mes net neprisiliečiame prie tikrųjų pinigų.
Vis dažniau socialiniuose tinkluose sutinku žmonių, kurie neturi pinigų, tačiau kreditinės kortelės pagalba sugeba gyventi kaip koki milijonieriai. Jie nuolat deda į Facebook savo nuotraukas, apsimesdami gyvenantys svajonių gyvenimą, nors iš tiesų skendi skolose. Tai paaiškina, kodėl #sutaupiau100€ Facebook postas niekada nesulauks tiek “like‘ų” kiek #MyNewPrada.
Taupymui tiesiog nebelieka vietos, kai yra toks didelis socialinis spaudimas būti žavingu, madingu ir populiariu.
Pabaigai
Penkios priežastys dėl ko mes nesugebame taupyti turi vieną bendrą sąsają: mums trūksta savikontrolės. Nėra nieko blogo išgerti ryte kavos, nusipirkti Prada ar sumokėti už automobilio valymą. Problema ta, kad mes nejaučiame saiko, kada reikia sustoti….
[signinlocker id=”14501″] [dkpdf-button] [/signinlocker]
visiskai teisingai
tada atsakyk,kam dirbti,jeigu uz atlygi negali siandien nusipirkti ?
Rolandai,
Nelabai supratau Jūsų klausimo esmės. Gal galite patikslinti?
Geras straipsnis. Reklama veikia, o su banko kortele sužinai kad pinigai baigėsi tada, kai parduotuvėje kortelės skaitytuvo ekrane pamatai užrašą „Neaptarnauti”. 🙂
Žmonių klaida yra ta, kad jie nori turėti daug daiktų. Vis dar nuo sovietmečio turbūt žmonėms nelabai sekasi atsikratyti to besaikio pirkimo, dažnas perka daug, bet nekoybiškų prekių, kurias dažnai reikia keisti. Nusipirkus vieną gerą daiktą, gali būti ramus dešimčiai metų.. Elementarus pavyzdys, aš pirkau dirbtinio akmens stalviršį, mokėjau nemažai, tuo pačiu metu įsirenginėjo ir mano draugai, taupė ant visko ko galėjo, taip pat ir ant stalviršio. Po trijų metų jau matėsi akivaizdus nusidėvėjimas, po penkių jie turėjo jį keisti, papildomai susigadino dar kelios dalys, finale mano pirkinys toliau man tarnavo kaip naujas, o jie tuos pačius pinigus leido antrą kartą. Gerai sako,kad skūpus moka du kartus.