Investuotojo pelnas susideda iš 4 elementų:

  1. Nerizikingos turto normos
  2. Rinkos grąžos
  3. Aktyvaus investicijų valdymo pridėtinės vertės
  4. Valstybės mokesčių/lengvatų

Nerizikinga turto norma

Nerizikinga turto norma laikoma JAV vyriausybės iždo obligacijų pajamingumas, kuris šiuo metu siekia 3.3% per metus. Laikoma, kad tiek investuotojas garantuotai uždirbs, nes tikimybė, kad JAV vyriausybė per ateinančius 3 mėnesius bankrutuos yra lygi nuliui.

Rinkos grąža

Jeigu 3.3% investuotojui nepakanka, jis bando pinigus įdarbinti ten, kur tikisi uždirbti daugiau. Pvz. akcijų indekso fondą (ETF). Investuotojas tikisi, kad prisiimdamas didesnę riziką, jis bus apdovanotas didesne investicine grąža. Bet gali būti ir kitaip:

  • Matydamas kaip akcijų kainai krenta ir bijodamas, kad nuostolis tik didės, investuotojas akcijas gali parduoti pigiau nei pirko.
  • Gali būti ir taip, kad akcijos nuostolyje bus labai ilgai: 10 – 30 metų nuo anksčiau pasiekto kainos piko (pvz. Pvz. Europos, Japonijos, Kinijos, Rusijos, Brazilijos, akcijos jau daugiau nei 14 metų yra nuostolyje -daugiau apie tai skaitykite čia.) Investuotojui prireikus pinigų, jis bus priverstas parduoti su nuostoliu, nes paprasčiausiai ilgiau negalės laukti.

Aktyvaus investicijų valdymo pridėtinė vertė

Jeigu investuotojas, nori uždirbti dar daugiau nei pati rinka, jis turi aktyviai valdyti savo investicijas – t.y. atsirinkti, kurių įmonių akcijos/obligacijos labiau brangs (mažiau pigs). Jeigu investuotojas neturi laiko tokiai veiklai, jis gali šią paslaugą pirkti iš investicinio fondo valdytojo ir tikėtis, kad pastarasis uždirbs daugiau nei rinkos vidurkis. Deja prekyba vertybiniais popieriais kainuoja, o investicinio fondo valdytojui reikia mokėti atlyginimą, todėl retas kuris po mokesčių sugeba sugeneruoti pridėtinę vertę. Kitaip tariant, įvertinus papildomas sąnaudas, retas kuris fondo valdytojas ir aktyvus prekeivis sukuria pridėtinę vertę, todėl uždirba mažiau nei tiesiog investavę indekso fondus (ETF).

Valstybės mokesčių/lengvatų

Galiausiai investuojantiems per gyvybės draudimą, III ir II pakopos pensijų fondus, valstybė leidžia pasinaudoti GPM lengvata, bet apmokestina investuojančius į investicinius fondus, indekso fondus (ETF), nekilnojamą turtą, tarpusavio skolinimą ir t.t.. Atrodytų, kad, pasinaudojus valstybės lengvatomis, pinigus įdarbinsi pelningiau. Bet nebūtinai taip yra. Jeigu investicinio gyvybės draudimo ar pensijų fondo mokesčiams per kelis metus sumokėsi  daugiau, nei vienkartinė valstybės lengvata, tokiu atveju šios investavimo formos gali būti brangesnės nei investiciniai fondai, indekso fondai (ETF), nekilnojamas turtas ar tarpusavio skolinimas.

Tai kaip investuoti?

Kyla klausimas, tai ką turi daryti investuotojas, jeigu nerizikinga turto norma jo netenkina? Kur investuoti, jeigu akcijų/obligacijų rinkos grąža pernelyg rizikinga, fondo valdytojai nesukuria pridėtinės vertės, o valstybės skatinami finansiniai produktai, nebūtinai yra geresnis pasirinkimas?

Yra du būdai:

  • Pirmas: mokytis, skaičiuoti, analizuoti, bandyti, klysti, kartoti ir dar kartą bandyti ir klyst.. Galiausiai pavyks.
  • Antras: ateiti į 2022-10-27 seminarą, kuriame atsakysiu minėtus klausimus.

Jeigu viską norite išmokti pats, tuomet jums turiu tris patarimus:

  1. Palyginkite skirtingų investavimo priemonių (investicinio gyvybės draudimo, II/III pensijų pakopų, investicinių fondų, ETF, nekilnojamo turto) pridėtinę vertę po mokesčių ir lengvatų. Taip sužinosite, kurios investavimo formos yra geriausios, atsižvelgiant į jūsų pajamas ir investavimo laikotarpį.
  2. Investuodami į skirtingas investavimo priemones (akcijas, obligacijas, žaliavas, tarpusavio skolinimą (P2P), sutelktinį finansavimą) galite sumažinti riziką – t.y. tikimybę patirti nuostolį.
  3. Investuokite periodiškai. Tokiu atveju investuosite kai bus brangu, kai bus pigu. Ilgainiui, investuosite už vidutinę kainą.

Jeigu pamatiniai investavimo principai tokie paprasti, jeigu investuoti taip paprasta, tai kodėl uždirbti investuojant taip sunku?..

Atsakymas paprastas – rizika.

Rizika pasirinkti netinkamą investavimo formą…

Rizika pasirinkti fondo valdytoją, kuris nesukurs pridėtinės vertės…

Rizika, kad pats aktyviai prekiaudamas vertybiniais popieriais ne uždirbsi, bet „pradirbsi“…

Rizika, kad pasyviai investuodamas nupirksi „ant piko“ ir parduosi „dugne“..

Norint sėkmingai investuoti, būtina minimizuoti riziką. Jeigu būtų galimybė kiekvienais metais uždirbti 10% nerizikuojant, tuomet visi investuotų. Deja viskas nėra taip paprasta. Rezultate, investuotojai po visų klaidų/nuostolių vidutiniškai uždirba vos kelių procentų pelną.

Daugelis mažina riziką atsisakydami pelno. Aš darau kiek kitaip. Aš mažinu riziką, neatsisakydamas pelno. Kalbu apie asimetrinę riziką, kai investicijos nuvertėja nedaug, nuostolyje praleidžia trumpą laiką, tuo tarpu pelnas išlieka. Tai pamatinis visų spekuliantų principas, kurį galima perkelti į ilgalaikį investavimą ir negaišti laiko aktyviam investicijų valdymui. Daugiau apie tai 2022-10-27 seminare Vilniuje.

Iki greito

Justinas

5/5 - (11 votes)